2013 m. birželio 24 d., pirmadienis

Krantjuodė, Krantjuodė, Krantjuodė…

Per tris keturias dienas mes palaipsniui užsiauginome bangas. Jos auga labai iš lėto. Kaip palangių svogūnai. Vėjas išdykauja – varto bloknoto lapus, todėl gan sunku rašyti. Patrakėliui paklūsta ne tik ploni vidiniai lapai, bet net ir storas kartoninis viršelis. Iš kopų gilumos išnyra keli tylą į šipulius draskantys naikintuvai, apsuka ratą virš jūros ir vėl dingsta pušynų bei marių horizontuose. Nėra čia ką naikinti… Jei lėktuvai buvo sukurti nuodugniai „išstudijavus“ paukščius, tai nakintuvai turbūt sukonstruoti pagal erelių arba vanagų pavyzdžius.
 Kai atsiduri čionai, miestas užnugaryje išnyksta savaime. It sapnas. Nereikia jokių naikintuvų. Tesklando vėją ir bangų ošimą pasikinkę aitvarai!

2013 m. birželio 10 d., pirmadienis

Vandens takais (fotoreportažas)

Kelionė baidarėmis upeliu Kiauna, įsiliejant į Žeimeną, atitekant iki Švenčionėlių ir sausuma grįžtant į Ginučius... Vanduo nuplauna šunkelių dulkes.