Kelionės į Bavariją dienoraščiai (3). Pasivyta vasara ir trumpas atokvėpis Čekijoje

2025 m. birželio 30 d., pirmadienis

Kad pagaliau pasivijome tikrą vasarą, buvo galima suprasti iš to, kokia kaitra tvoskė į veidus, išlipus iš automobilio degalinėje kažkur pakeliui į Katovicus. Vis labiau traukiant į pietus, po laipsnį kitą temperatūra vis kilo, kol galiausiai užkopė iki +30 +32 laipsnių.

Trijų juostų automagistrale nejučia atšvilpėme iki pat Čekijos pasienio, užnugaryje palikdami sekmadienio maldose paskendusią Lenkiją. Lygumas ėmė keisti kalvoti kraštovaizdžiai, jų spalvų žaismė – turbūt mūsų akys palaipsniui pratinamos prie tikrų kalnų.

Kelionės į Bavariją dienoraščiai (2). Kliūtys už Varšuvos ir netoli Lodzės pamesta skrybėlė

2025 m. birželio 29 d., sekmadienis

Ryte žalmargis katinas Lomžekas kažkur prašapo. Nors jam turėjau paruošęs keletą mėsgalių, taip ir neatsirado iki mums išvykstant iš vaiduoklių vilos. Vaiduoklių vila turi daug vidinių akių, nes vos tik tu pasisuki į šoną ant meksikietiškų serialų laiptų, vaizdo kameros sukasi ta pačia linkme. Jautiesi taip, tarsi tave nuolat stebėtų Dievas. Niekur nepasislėpsi.

Kelionės į Bavariją dienoraščiai (1). Vaiduoklių namas Lenkijoje ir kažkoks laimės jausmas

2025 m. birželio 28 d., šeštadienis

Vakar, penktadienį, už nugarų palikę lietumi jau antrą mėnesį iš eilės ašarojančią Lietuvą, po daugiau nei pusmetį trukusių milžiniškų išbandymų šeimoje – po ilgų Juditos mėnesių ligoninėse, jai taikytų elektrošokų, kai sunku buvo patikėti, kad kada nors dar keliausime, nors vis tiek po truputį nuo rudens taupiau šiai kelionei – pagaliau patraukėme Vokietijos link. Po galais, mes to nusipelnėme!