2023 m. kovo 28 d., antradienis
Kai pabundi ryte, galima plačiai atsiverti langines. Nors gyvename prie pat kanalo, triukšmas toks, lyg būtume įsikūrę prie intensyvios gatvės: kanalu zuja darbininkų, kurjerių ir kitoks vandens transportas. Savotiška.
Labas rytas:
Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus:
O kokia gi Italija be rytinės kavos? Eime…
Gurgštelėjus vyno, galima kulniuoti toliau po bundančią Veneciją.
Šmirinėdamas po siauras Venecijos gatveles daug dangaus nepamatysi.
O čia, kaip pasakytų latviai, Venecijos tirgus.
Kadangi išaušo itin giedra diena, nusprendėme ją paskirti Murano ir Burano salų lankymui. Kiek teko girdėti, ypač kerinti namukų spalvų įvairove yra Burano sala – sala-vaivorykštė, tad ryškiai šviečianti saulė turėtų būti nepakeičiama tos salos nuotraukų draugė. Bet visų pirma mums reikia surasti Canale delle Fondamenta Nuove, nes iš ten išplaukia laiveliai (vaporetto) į Venecijos salas. Tad keliaukime ieškoti šio uosto Canale delle Fondamenta Nuove.
Tiesa, keturių asmenų šeimai
suplaukiojus pirmyn ir atgal į Murano ir Burano salas, piniginė į jus jau ims
šiek tiek žvairuoti, nes joje nebeliks šimto eurų (nuolaidos ūgtelėjusiems
vaikams netaikomos). Bet jei jau čionai atsibeldėme, piniginės nuomonės niekas
neklaus – jeigu jai čia viskas taip nepatinka, tai galėjo verčiau likti
namuose.
Vos išplaukę iš Canale delle Fondamenta Nuove, šonu praslystame pro Isola di San Michele (Cimitera), pro
kapinių salelę, kurioje palaidotas 1996 metais Niujorke miręs rusų ir
amerikiečių poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas Josifas Brodskis.
Murano sala yra stiklo dirbinių karalystė.
Palandžiokime po jos užkaborius.
O paskui galima ir šiek tiek atsipūsti.
Ir salose verda gyvybė…
Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus:
Kai pavargome, pradėjome ieškoti
galimybės ištrūkti iš Murano salos, tačiau tai, anaiptol, nebuvo lengva.
Niekaip negalėjome rasti prieplaukos, iš kurios laivelis plauktų į Burano salą.
Vieni užklaustieji rodė į vieną pusę, kiti – į kitą, klaidžiojome po visą salą
kaip nelabojo apkerėtos kandys, kurios net tarpusavyje įsigudrino susipykti.
Kad pyktis atlėgtų, įvykdėme vagystę – iš gyventojų kiemo pavogėme vieną į
gatvę nukarusį apelsiną. Tai paliudijantis vaizdo įrašas (Play spausti 2 kartus):
Pasirodo, laivelis į Burano salą išplaukia nuo švyturio, o nuorodų į tą vietą Murano saloje su žiburiu nerasi. Prie švyturio jau buvo nusidriekusi begalinė eilė, tad mes labai abejojome, ar sutilpsime į atplaukusį vandens transportą. Pūtė stiprus kiaurai košiantis vėjas, tad net šviečiant saulei ganėtinai sušalome.
Po gero pusvalandžio ar 40-ties minučių išganingasis laivelis pasirodė. Ir tai buvo netgi ne laivelis, o laivas, todėl į jį sutilpo visi laukusieji. Iki Burano salos plaukėme kur kas ilgiau, nei nuo Venecijos iki Murano. Buranas iš toli ėmė kerėti savo spalvomis.
Čia vos iškėlęs koją, pasijunti jaukiai:
Tačiau ganėtinai anksti (apie 17-18 val.) palei nosis ima užsidarinėti kavinės, o kai kurie piktesni jų savininkai netyčia užklydusį svečią gali ir ne itin maloniai pavaryti į šalį. Gatvėse palaipsniui ima mažėti žmonių, netrukus pasijaučiame, tarsi būtume šios spalvingosios salos šeimininkai. Tik italiukai palei bažnyčias, kuriose vyksta pamaldos, vis dar gainioja futbolo kamuolius, tad jų krykštavimai skleidžiasi į visas šalis. Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus:
Kai ėmė leistis saulė, mūsų atplaukė laivelis, kuriuo sklandžiai grįžome į pagrindinę Venecijos salą.
Priešingai nei Burano saloje, naktinis gyvenimas čia dar tik įsibėgėja. Pavargę ir kupini spalvotų įspūdžių, kavinėje krimtome pernelyg apskrudusią picą, stebėdami, kaip juodaodis į viršų svaido šviečiantį kamuoliuką, kurį tikisi parduodi naiviems turistams.
Po to siauromis kanalų gatvelėmis laviravome
į savo laikinus namus Venecijoje. Rytoj bus nauja diena.
BUS DAUGIAU, nes Lagaminas be dugno.
Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą