2023 m. kovo 29 d., trečiadienis

Venecija (3). Plaukimas gondola ir Šv. Morkaus aikštė

2023 m. kovo 29 d., trečiadienis

Netoli mūsų laikinųjų namų Venecijoje radome pilstomo vyno krautuvėlę. Vyno pilstytoja pasitaikė itin šneki, o man išpuolė puiki proga palaužyti liežuvį italų kalba, pasipraktikuoti, nes kam gi prieš kelionę paranojiškai kelis mėnesius kasdien mokiausi šios kalbos?..

Kaip matote, vynas čia beveik pigesnis už alų Lietuvoje. Tiesa, tai nėra kažkoks ypatingas gėrimas, paprastas birzgaliukas už atitinkamą kainą. Vis tiek įdomu paragauti. Pardavėja-tauškalė žinojo, kad Lietuva yra kažkur žemėlapio viršuje. Ir tai jau ne prastos žinios!

Na, o už 10 eurų ir 10 centų ant rytinio stalo atkeliaus tikrai jau ne lietuviškų kavinių birzgalas, o tikra itališka kava ir tokie vaisiniai desertai cestina alla frutta ir cestina alla mango. Ir tai jau bus tikrai pigiau nei pas mus.

Metas mįslei: ilgis apie 11 metrų, o sveria apie 600 kilogramų. Kas? Žinoma, gondola! Kai piniginę palengvini 80-čia eurų, pusę valandos įstabiąją Veneciją gali stebėti iš legendinės venecijietiškos valties. Už 100 eurų tokio malonumo apturėsite 40 minučių.

Giedrą pavasario dieną iš siauro kanalo netrukus įplaukiame į Didįjį kanalą, kuriame eismas vyksta lyg Vilniaus Savanorių prospekte.

Štai taip kažkam į pagalbą skuba Greitoji pagalba (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus):

Kai sugrįžome atgal į jaukesnį siaurumą, Judita net uždainavo (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus):

Gondolą plukdantis gondolierius vis bando kažką pasakoti anglų kalba, o besiveržiantis itališkas akcentas toks didžiulis, kad, norėdamas ką nors suprasti, ausis turi taip įtempti, jog, atrodo, jos dėl įtampos gali nuplyšti nuo galvos ir įkristi į Venecijos kanalą. Tuose kanaluose, anot plukdytojo, netgi yra žuvų, tačiau jos nevalgomos. Betgi jos mielai sukramsnotų įkritusias jūsų ausis… Ta proga ir aš bandžiau palaužyti liežuvį italų kalba (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

Nepaisant to, kad aiškiai kalbėti angliškai gondolieriui yra neišmatuojamas iššūkis, gondolą jis siauruose kanaluose sukioja taip, kad kartais akys iššoka ant kaktos – milimetrų tikslumu beveik 11 metrų valtį sugeba išsukti per plauką negrybštelėdamas namo sienos.

Tarp tų kanalų-kanalėlių rasite visko, čia yra ir įprastų vaikų mokyklų (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

O dabar dar šiek tiek paplaukiokime spragsėdami fotoaparatu, oi, pardon, telefonu…

Pats metas leisti plukdytojams pailsėti.

Palikę juos užnugaryje nosių tiesumu, kiek tai leidžia išsiraizgiusios gatvelės, patraukėme toliau.

Bekulniuodami sutikome gatvės muzikantą.

Pamenu, senų senovėje, kai dar mokiausi antroje ar trečioje klasėje, vieną dieną mokyklos aktų salėje vyko atranka į šokių būrelį. Visiems reikėjo eiti ratu, o būsimieji šokių mokytojai stebėjo vaikų eisenas. Aš taip nuo vaikystės nekenčiau bet kokios rūšies šokių, kad tyčia pėdas stačiau taip, jog viena mintų kitą. Taip niekada ir netapau šokėju. Net blogu, kuriam kažkas ten maišo. Pašokime, po šimts gondolų! (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

Viena iš milijardo Venecijos kavinukių.

Kol nukakome iki žymiosios Šv. Morkaus aikštės, gerokai sugėrėme žuvies aromatų, nes vėl kirtome žuvų turgų. Pagriebėme šiek tike lauktuvių: įvairių prieskonių ir džiovintų pomidorų. Rialto tiltas, nors dar ne sezonas, lūžte lūžta nuo turistų knibždėlynės ir nuo aplinkui apkarstyto kiniško parduotuvėlių brudo.

Žymieji Dožų rūmai (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

O dabar mes jus išmokysime kaip reikia taupyti pinigus, norint aplankyti kamapanilę (apžvalginį Šv. Morkaus aikštės bokštą) ir visą Veneciją pamatyti tarsi ant delno. Šiuo patarimu, be abejo, geriau nesinaudoti, nes, vadovaujantis tokia logika, šiais laikais ir iš namų kojos neverta kelti, jei nori pamatyti visą pasaulį. (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus)

Speciali mįslė tinklaraščio „Lagaminas be dugno“ skaitytojams: prizas – kelionė į Veneciją! (per Google Street View).

Prieš traukdami atgalios, šalia Dožų rūmų prisėdome pailsėti ant krantinės priešais Šv. Jurgio bazilikos salą.

Kokia gi Italija be muzikos, be Vivaldžio „Keturių metų laikų“?

Pasiklausėme bent prie durų (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

O Italija be futbolo, tai visai ne Italija! Kaip Judita pamokė Europos čempionus (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

Vakarą praleidome jaukiame parkelyje šalia namų, o į apartamentus parsibrovėme pro italų jaunuolius, kurie apspitę kavinukes garsiai bendravo, rūkė ir gėrė visokiausius spritzus.   

Palinkėkime vieni kitiems ramybės, nes Lagaminas be dugno.

BUS DAUGIAU, nes Lagaminas vis dar be dugno.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą