2023 m. kovo 30 d., ketvirtadienis

Venecija (4). Labai kultūringai su Pikasu, Šagalu, Dali ir kitais

2023 m. kovo 30 d., ketvirtadienis

Paskutinę dieną Venecijoje nusprendėme praleisti labai kultūringai, tad iš pat ryto patraukėme į tą jos dalį, kurioje dar nešmirinėjome. Svarbiausia nesusipainioti tarp šitų keturkojų, nes tada parvirsi ant grindinio, ir baigsis visa kultūra. Kiek čia jų?

Be mokslo gresia tamsa, tad užsukime bent jau į universiteto kiemą.

Nedideliame knygyne nusipirkau gausiai iliustruotą knygą apie magiškuosius Venecijos tiltus. Gal pravers lavinant italų kalbą.

Tada apsilankėme draugiškos italų poros galanterijos parduotuvėje. Jie iš odos gamina krepšius, rankines, kuprines ir kitokius dalykus. Kažkada, sakė, viešėjo Vilniuje ir jiems labai patiko. Kadangi odinių kuprinių Judita kadaise jau prisipirko Bulgarijoje, tad iš italų menininkų įsigijo jaukius žydrus apskritimo formos auskariukus, su juose pavaizduotu Mažuoju Princu. O man pasitaikė dar viena proga įkišti trigrašį itališkai ir pasitikrinti, ar mane kas nors supranta. Truputį pasipasakojome apie save, o italų pora galiausiai užsiprenumeravo mūsų Youtube kanalą „Šerkšno tyla“.

Buvome susiplanavę aplankyti keletą muziejų, galerijų, tad vinguriavome painiomis gatvelėmis, nosis įkišdami tai šen, tai ten, pavyzdžiui, į Leonardo da Vinči muziejų.

Žioplinėjome ir Venecijos Akademijos galerijoje, bet mane tokios vietos slegia – sunkiai prakalbina visi tie įvairiausių dydžių paveikslai, tai kas, kad seni; neapsakoma jų gausybė varyte varo kojas, kad jos kuo greičiau prabėgtų pro tas menu išpampusias sales ir išneštų plaučius į gryną orą, o akis – į dienos šviesą.

Didžiojo kanalo krantus jungia ir medinis tiltas (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

O prieš patraukdami dar kai kur, sriūbtelėkime šio oranžinio saldžiai kartaus gėrimo, spritzu vadinamo, dėl kurio čia, panašu, visi eina iš proto, arba, atvirkščiai, jis čia toks įprastas kiekvienoje pakampėje, kad niekas nebepastebi, kad jį gurkšnoja.

Amerikietė Peggy Guggenheim buvo patrakusi moteriškė, kurios tėtis 1912 m. nuskendo kartu su „Titaniku“. 1949 m. ji apsistojo Venecijoje ir čia, visai greta Didžiojo Kanalo įsteigtame modernaus meno muziejuje, ėmė eksponuoti savo aistringai kauptą kolekciją. Tad eikime ją apžiūrėti.

Šveicarijoje 1879 m. gimusio tapytojo, grafiko, akvarelisto Polio Klė darbas.

Traukime toliau.

Šioje užburiančioje erdvėje paklausykime užburiančios italų kalbos. (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

Na, o čia ir jo Didenybės Pablo Pikaso, vieno garsiausių XX amžiaus menininko, ispanų tapytojo, kubizmo kūrėjo originalūs darbai.

Kiti ne ką mažiau garsūs vardai…

Siurrealizmo atstovas Salvadoras Dali. (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

Sutikome ir litvaką Marką Šagalą.

Čia į jo darbą galima žvilgtelėti pro telefono vaizdo kamerą. (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

Vakarietiškojo abstrakčiojo meno pradininkas Vasilijus Kandinskis.

Pafilmuotas jo kūrinys. (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

Vieno žymiausių dadaizmo ir siurrealizmo atstovų Makso Ernsto darbas „Antipopiežius“.

„Antipopiežius“. (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

O pravėrę vienas iš šio moderniojo meno muziejaus durų pateksite tiesiai į Didįjį Venecijos kanalą.

Bet gal dar sugrįžkime trumpam pas Pikasą.

Į šį jo originalų darbą pasižvalgykime čia. (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

Dar keli Jo Didenybės darbai.

Argi galima įlįsti į žmogaus vidų?

Iš moderniojo meno čia pat neriame į tai, kas jau dunkso daugybę šimtmečių…

Dar šiek tiek įkvepiame nuostabiosios Venecijos…

Kol galiausiai kaire akimi mirkteli popiežius.

O viename iš Venecijos kiemų sutinkame kelis jaunuosius pirotechnikus. (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

Štai taip italų jaunimėlis leidžia vakarus… (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

Kitą rytą jau kulniuosime į ten, kur nebėra laivelių, į vienintelę pagrindinės Venecijos salos dalį-aikštelę, kur gali privažiuoti autobusai…

Vienas iš autobusų Laisvės tiltu grąžins mus į žemyninę Venecijos dalį, o paskui ir į Trevizą, iš kur skrisime į Vilnių. (Vaizdo įrašas, Play spausti 2 kartus).

Kaip pirmąjį vakarą kerinčioje Venecijoje sakė mūsų dvylikametė dukra Dorotėja: „Kada nors aš nusipirksiu stilingą paltą ir su draugėmis sugrįšiu į Veneciją!“

Gal kada nors BUS DAUGIAU, nes Lagaminas vis dar be dugno, o visi keliai veda į… Italiją.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą