2025 m. liepos 2 d., trečiadienis
Nuostabus dalykas čia, Bavarijoje, Rūpoldinge, yra tai, jog susimokėdamas už apartamentų nuomą, susimoki ir miesto mokestį, bet už tai tau paruošiamos kortelės su QR kodais, o tai suteikia nemažai galimybių visoje apylinkėje.
Tad nieko nelaukę nusprendėme viena tokių galimybių pasinaudoti – važiuosime keliolika kilometrų iki gretimo miestelio (berods, Bergeno) ir keltuvais kilsime į Chiemgau Alpių kalnyno Hochfelln-Seilbahn viršukalnę.
Mūsų keturių asmenų šeimai tai būtų kainavę apie 108 eurus, bet mokėti nereikės, nes tai jau įskaičiuota į gerokai mažesnį miesto mokestį. Svečio kortelė taip pat leidžia nemokamai parkuoti automobilį Rūpoldinge ir t.t.
Keltuve žmonių buvo kaip silkių statinėje. Visi kalba vien vokiškai. Per beveik tris dienas dar neteko išgirsti lietuvių kalbos, net anglų nesigirdi, nei kokių kitų kalbų. Patys vokiečiai čionai atvyksta vasaros atostogų.
Taigi, kylame! Pavadinkime jį keltuvo pilotu, o piloto galvą dengia štai tokia puošni skrybėlė su plunksna.
Judita iš karto prisėdo ant sėdynės, prie kurios švytėjo daug įvairiausių mygtukų, tad keltuvo pilotas vokiškai turbūt paklausė, ar ji ruošiasi pilotuoti keltuvą. Judita dėl to labai juokėsi.
Ko tik nesimatė keltuve: ir mamų su kūdikiais, ir nuolat spragsinčių vaikiukų vokietukų, ir šuniukų žmonių rankose, ir senutėliausių senučiukų...
Kadangi spraudėmės it silkės statinėje, tai nelabai ką ir regėjom pro apmusijusius keltuvo stiklus. Tik visas ekipažas unisonu atsidusdavo, kai keltuvas patekdavo į staigaus nuolydžio ruožą. Tokių buvo bent keletas.
Praskridome virš medžių viršūnių, užnugaryje palikome plytinčias Chiemgau apylinkių panoramas ir atsidūrėme tarpinėje Maria Eck stotelėje. Vėliau kilsime dar aukščiau, o kol kas galime pasižvalgyti čia.
Nuotraukomis neišeina atskleisti visos tos didybės. Kuo arčiau stataus kalno prieini, tuo labiau pasijunti esąs mužutėlaitis skruzdėliukas. Prasidėjusios liepos saulė laižo veidus, pakalnėje čiurlena upeliukas. Su sūnumi Elijumi palei tą upeliuką miško taku, aukštų medžių koridoriumi, truputį nusileidome žemyn. Grįždami sutikome į mus riedantį automobilį, kurį įsigudrino vairuoti vietinė senučiukė. Kaip ji išvis čia užsikabarojo, jei mes bent dešimt minučių kilome keltuvu?..
Iš tarpinės stotelės vėl lynais šovėme aukštyn ir patekome į 1674 metrų aukštį. Nuo čia skleidžiasi kerintis kalnų grožis ir didybė. Tarp viršukalnių levituoja bebaimiai parasparnininkai, žmonės-paukščiai.
O ir apačioje įsišėlusių +33 laipsnių Celsijaus nebeliko. Lyg Dievas čia nuolat būtų įjungęs oro kondicionierių. Gaivu, gera. Nors pasistatyk palapinę ir gyvenk iki rudens.
Senukai it patrakę sportininkai su šiaurietiškomis lazdomis zuja pakalnių takeliais, šlaitais, berniukas su lūžusia koja neįgaliojo vežimėlyje džiaugiasi vasaros išvyka, o mielas šunelis ant kalno krašto kantriai pozuoja šeimininkui.
Nuo pačiame kalno viršuje esančios koplytėlės prieigų vaizdai veriasi 360 laipsnių kampu. Nuo čia galima matyti ir visą Chiemsee (Chymzė) ežerą.
Grįžę į Rūpoldingą pietavome Janos kavinėje, bet jūs to nedarykite, jei čia būsite, nes net dienos sriubos nesivargino virti – už 6,50 euro gavome cheminės sudėties greitą užpiltukę, o varguolių maistas picos irgi pasirodė ne kažin ką, nė nepalyginamos su pirktomis pakelės užkandinėje „Scarabeus“ Lenkijoje.
Užtat smagiai pasišnekėjome su puikiai angliškai kalbančiu vaikinuku, mus aptarnavusiu padavėju. Jis čia užsidirbti atvyko iš Vengrijos, esančios maždaug už 700 kilometrų. Anglų kalbą išmoko žiūrėdamas filmus su titrais, aktyviai bendraudamas socialiniuose tinkluose, kas yra įprasta šiuolaikiniam jaunimui. Youtube parodėme jam savo kanalą „Šerkšno tyla“ – galės pasiklausyti, kaip mes dainuojame lietuviškai. Jis labai apsidžiaugė.
O vakaras tapo maudynių šalia kalnų laiku. Už tai irgi nereikėjo mokėti, kadangi tai yra viena iš svečio kortelės teikiamų privilegijų, kuria nepraleidome progos pasinaudoti.
Prieš užmiegant jau tradiciškai – arkliukai po langais, upelio čiurlenimas, bažnyčios varpų dūžiai ir besileidžiančios saulės liūliuojami Alpių šlaitai.
Netrukus laukia kelionė į Zalcburgą.
BUS DAUGIAU, nes Lagaminas be dugno.
N.L.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą