2018 m. liepos 25 d., trečiadienis
Kuo labiau
artėja rugpjūtis, tuo Elenitėje tampa tirščiau ir tirščiau – visus krantus
nutūpę poilsiautojai-pingvinai, pingvinžmogiai.
Pakrantės
ištuštėja tik tada, kai ateina pietų metas ir minia patraukia į viešbučius,
pasimėgauti all-included pietumis.
Minios prasiskirsto ir tuomet, kai ima vakarėti, temti arba, kai iš dangaus
iškrenta vienas kitas lašelis, o rimčiau užlijus ant krantų akimirksniu nelieka
nė vieno pingvinžmogio. Palaima! Tegyvuoja
maudynės ir badmintonas!
Naktis
už dieną ne kvailesnė.
2018 m. liepos 26 d., ketvirtadienis
Telieka keturios
dienos Bulgarijoje. Laikinai sušlubavę orai palengva ima taisytis. Per žinias
vis praneša, kad kaimyninėje Graikijoje liepsnoja pragariški gaisrai, kuriuose
gyvi sudega žmonės, kai kur Bulgariją kamuoja iš savo vagų išsiliejusios kalnų
upės ir staiga išplitęs kažin koks gyvulių maras. O turistai vis plūsta ir
plūsta į Elenitę.
Iš visų pusių
mūsų apartamentus apsupo trankūs naujakuriai, kurie ypatingai mėgsta iš visų
spėkų trankyti durimis, nuolat įkyriai braižytis virš galvos ir t.t. Daugiau
nei savaitę beveik nejutome jokių kaimynų, kai kurios gretimos patalpos išvis
buvo tuščios. Visus nedidelius trūkumus Andalucia Complex apartamentuose vienu
ypu atperka tai, kad liftu nusileidi tiesiai į Juodąją jūrą.
Kiek atokiau nuo
čia, įkalnėje, dunkso prabangus viešbutis, tačiau pro jo langus ir iš balkonų
tegalima tenkintis jūros vaizdu, o ne jos šniokštimu, bangų mūša… Kiekvieną
rytą ir vakarą, kol dar ganėtinai tyku, kol aprimę poilsiautojai.
Kažin kodėl
labai prastai miegu naktį, giliau į sapnus pasineriu tik paryčiais, kai
kažkokie ubliūdkai aplinkui ir vėl
neatsakingai ima trankyti durimis. Prieš užmigdamas parimęs klausiausi bangų
mūšos ir vieną akimirką tarsi pasirodė, kad Juodoji jūra yra ritmingai
kvėpuojanti senutė: bangų atslūgimas primena įkvėpimą, o jų plakimasis į krantą
– iškvėpimą. O gal atvirkščiai?.. Ir taip daugybę metų, dešimtmečių, šimtmečių,
tūkstantmečių… Lygiai taip pat ši senutė alsavo, kai kažkada virš jos bangų
įsitaisęs Jaltoje kūrė džiovos kamuojamas Čechovas…
Vėl perskaičiau
kažkada seniai seniai grybštelėtą „Žuvėdrą“. Tasai jauno rašytojo nušautas
paukštis, o paskutiniame veiksme padaryta jo iškamša ir padovanota rutinoje
paskendusiam itin pripažintam kitam rašytojui, kuris nė neprisiminė, kad tokio
dovanos norėjo, turbūt simbolizuoja žmogaus dvasios sąstingį, jo polėkio,
gyvybingumo žlugimą, nes pjesėje nuolat akcentuojamas asmenybės pasirinkimas traukti
ne tuo gyvenimo keliu, kurio link krypsta širdis, visas vidus. Tikrojo
pašaukimo pamynimas? Pašauta žuvėdra, turėjusi kvėpuoti laisvės vėju? Vietoje
to – sustingusi iškamša, o paskui ir apsižiotas šautuvo vamzdis? Bet visa tai
tik mano kreivos akimirkos interpretacijos.
***
Tatuiruotės. Vis
negaliu atsistebėti, vis žvilgsnis norom nenorom kliūva už tatuiruotos mėsos.
Ir kuo mažiau intelekto pėdsakų veiduose, tuo labiau tatuiruotas buivolas arba
jo pliušinė žmona. Čia jų pranašumas? Grožis? Mada? Sušiktas delfinas, erelis,
persaldintas drugelis ant peties, krūtinės, plaučio, sėdmenų ar dar kur nors
giliau… Retai kada sutiksi tatuiruotą žmogų, kuris be klaidų parašytų bent
keletą žodžių. Tiesa, vieną kartą teko susidurti su charizmatišku tatuiruočių
meistru Giedriumi, kuris netoli Pilies gatvės (berods, Literatų gatvėje) yra
įkūręs tatuiruočių saloną). Šiltąją dalį metų su šeima jis gyvena Lietuvoje,
įspūdingoje jaukioje sodyboje ant Neries kranto, kurią galima pasiekti tik
ilgai vingiuojant miško keliukais, o prasidedant darganoms, išvyksta į
Ekvadorą, kuriame yra pasodinęs raudonmedžio giraitę (kaip investiciją). Vedėme
jo dukros gimtadienio šventę minėtoje sodyboje. Giedriaus laisvės pojūčio
galėtų pavydėti bet koks paukštis. Šventės pabaigoje, kai visi jau
atsipliuškenome Neryje, jis su vaikais pačiupęs maišų tekinas pasileido skinti
obuolių į gretimą sodybą, vėliau spaudė sultis, o tortą visiems mažiesiems
šventės dalyviams leido nuo viso gabalo gnybti letenomis, kaip kam patinka…
Nors ir tatuiruotas nuo ausų iki padų, bet įdomi asmenybė, įdomu
pasišnekučiuoti įvairiomis temomis… Visgi būna išimčių.
O bukosios
inerciškosios masės atstovai neretai kvankteli tiek, kad tatuiruotėmis it
pigiais tapetais neskoningai nukloja visą savo kūną… Tuomet tyčia vaikšto kone
nuogi po parduotuves, barus ir kitas viešas vietas. Žiūrėkite, čia aš! Štai, va toks! Gražus, ane? Nieko tokio, gražūs
smirdės grabuose su visomis tatuiruotėmis. Tiek estetikos. Tiek plastmasinio
aukso analfabetams. Krasota! Moskva! Rosssssssija!
Varšava! Fuflo! Tokie dirgikliai kamuoja, žvelgiant į iš įvairių šalių
subildėjusius buivolus paplūdimyje, kai turi per daug laisvo laiko.
Visomis
keturiomis už išimtis!
***
Kita
reikalo pusė. Paradoksas: jei įvyktų kokia nors stichinė nelaimė, žiaurus
karas, kataklizmas ar panašiai, gali taip nutikti, jog būtent tasai buivolas ar
buivolė tatuiruotomis savo krūtinėmis užstos tave ir išgelbės gyvybę, kai tuo
metu visi įsivaizduojamojo tavojo rato (aplinkračio) „menininkai“,
(pseudo)intelektualai, (pseudo)inteligentai prisišlapinę į kelnaites skuos į
krūmus. Nors, žinoma, nebūtinai. Gali nutikti visaip, todėl vos tik pernelyg
pasineši į vienpusiškumus, kažkas iš viršaus kerta lazda per kuprą, per galvą,
per visus moralizavimus ir išvedžiojimus.
***
Bet
štai, vis gausėjant poilsiautojų, atsiranda ir tokių, kuriems jau niekas
nebepadės. Prisiliuobė vienas lenkas, išlindo į balkoną su sėbrais, užsileido
šarmankę, iš kurios visu garsu sklinda kažkoks pšekiškas šūdhiphopis, ir kad
mosuoja rankomis, kad mosuoja, kad rėkia, kad staugia iš visų vidurių gelmės…
Nepaisant fakto, jog visur aplinkui – kiti poilsiautojai. Prieašais mus,
maždaug už 50-ties metrų.
Demonstratyviai
susmeigiam į jį ledinius žvilgsnius, o girta makaka, lyg tai pastebėjusi
išplaukusiomis raudės akimis, iš kažkur išsitraukia į vyrišką lytinį organą
panašią pripučiamą pūslę ir patenkintas mosuoja mūsų pusėn, mosuoja, mosuoja… Put your hands up in the air, put your hands
up in the air, put your hands up in the air!
Per
daug dėmesio makakai, per daug, todėl nusisukame, o lenkiškam šūdhiphopiui
tebesrūvant į visas puses, prisprogęs primatas toliau sau sklaidosi su
pripučiamu guminiu bybiu, atleiskite už pernelyg švelnų pasakymą. Ko tik
neprisižiūrėsi Bulgarijoje!
Po tokio ekskliuzyvinio pasirodymo balkone makaka kažin kur prapuolė keletą
dienų – matyt nuvirto į komą. Vėliau buvo pastebėtas prie baseino, su ta pačia plyšaujančia
šarmanke ir su gumine „dirigento lazda“ kažkam įnirtingai diriguojantis: jėden, dva, tčy, jėden, dva, tčy, jėden,
dva, tčy...
***
Pasaulį išgelbės tik badmintonas ir Sapnų karalienė Pilnatis.
N.L.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą