2007 m. lapkričio 20 d., antradienis

Egipte neboluoja beržai

Fotoreportažas, prisimenant 2007-ųjų kelionę po saulėtąjį Egiptą. Tuo metu kalbinti vietiniai arabai nė nedrįso įsivaizduoti, jog palaidoje prabangoje besipliuškenančio senuko Hosnio Mubarako saulė, akinančiai pleškinusi ne vieną dešimtmetį, kada nors galėtų nusileisti... Tačiau kartu su gausybe neregėtaspalvių žuvų panėrus į Raudonosios jūros gelmę, į net patyrusiems architektams nesuvokiamus koralų koridorius ar gaivališkai įsisukus į atlapaširdį dykumų vėją, akimirksniu išnyksta bet kokie prabangos kaprizai ir jos pašonėje akis įžūliai badantis skurdas.
Kairas – baisiai nejaukus miestas. Visame tame šiukšlyne, žlugdančio karščio bei dulkių debesyse gal ir yra savotiško žavesio, tačiau jei reikėtų tenais pasilikti visą likusį gyvenimą, turbūt keliais per Viduržemio jūrą ir per visą Europą parbildėčiau į Vilnių. O štai kelionė į pietus, į Luksorą (Tėbus) pasakiškai afrikietiškai idiliška bei gaivia žaluma kerinti akis, o per jas ir nekasdieniškai besidaužančią širdį.
Raitelis su galva 
Spalvingas tarpšešėlis
Bėki, bėki, kiek gali...
...