Nenoriu teigti, kaip mėgina daryti daugelis, kad žmogaus vertė
kyla keliaujant. Tarsi tokį žmogų kaip raumeningesnį vergą paskui būtų
galima lengviau parduoti šiuolaikinių vertybių turguje. Tik noriu
pasakyti, kad kelionė lyg šveičiamasis popierius GALI nuzulinti
kasdienio užsitrepsėjimo paviršių, nupūsti storomis antklodėmis sielą
užgulusias dulkes ir išlaisvintą mintį pastūmėti į Tikrąją kelionę,
kurioje nereikia jokių lagaminų.
Pusė aštuonių ryto. Naktis ropščiasi iš Lenkijos. Užnugaryje Vroclavas ir tekanti saulė. Priekyje – Čekijos pasienis. Keisti medžiai. Lyg varnų bendrabučiai. Atrodo, kažkas kailinių kepurių prismaigstė į šakas. Bet nei varnos čia kaltos, nei kailinės kepurės. Pasirodo, tokiais kuokštais medžiai pasirengę žydėti. Ne žmonių reikalas. Ir net ne varnų.
Galutinai žiemos antrankius sutraukiusi žemė gaiviu rūku užsirūkė į visiškai giedrą balandžio dangų.
Vakar ne itin mandagūs ir išprusę Lenkijos pasieniečiai iš autobuso mėgino iškrapštyti dvi korėjietes. Todėl, kad pasieniečiai, burtų būdu tikrindami keleivių pasus, ėmė ir supainiojo Šiaurės ir Pietų Korėjas. Suprask, Šiaurė – blogai, Pietūs – liuks!
Dvi korėjietės, abi iš tos pačios Pietų Korėjos, bet sėdėjusios skirtinguose autobuso kampuose, su visais daiktais jau buvo išvilktos į Lenkijos pasienį, bet po maždaug dvidešimties minučių, kai neišprusę lenkų pasieniečiai išsiaiškino, kad Šiaurės Korėja – blogai, o Pietų – atvirkščiai, jos grįžo į autobusą jau nudžiūvus ašaroms.
Šalia mūsų sėdintis gauruotas (galbūt) kazachas jau buvo pradėjęs azartiškai trinti delnus, pajutęs, kad, neutralizavus Korėją, jam pavyks išsitiesti ant dviejų sėdynių. Tačiau Korėja sugrįžo. „All right?“ – veidmainiškai paklausė (galbūt) kazachas ir atbulomis nutipeno į savo vietą autobuso gale.
Lenkų pasieniečiai tikrina tik egzotiškos išvaizdos piliečių pasus. Ostapas Benderis laisvai pravažiuotų be jokio paso. Eilinis lietuvių banditas taip pat. Europos Sąjunga. Šiandienos zona. Šengeno zona, norėjau pasakyti.
(Galbūt) kazacho pasas buvo panašus į filatelisto pašto ženklų albumą. Įvairiaspalvės ir įvairiaformės vizos. Ne (galbūt) kazachas, o tikras pasaulio pilietis! Net neišprusęs lenkų pasienietis keletą minučių žavėjosi čaižiai sklaidydamas enciklopedinio paso puslapius, kuriais savininkas akivaizdžiai didžiavosi.
Šalia (galbūt) kazacho sėdėjo Kaune energingai įšokęs pusamžis (tikras) rusas. Vyrai akimoju užmezgė bendrą kalbą, nes tikri vyrai greitai susiorientuoja, apie ką pasikalbėti. Jie šnekučiavosi apie pinigus, povandeninius laivus, Kalašnikovo automatus, šaudančius net išlipus iš vandens, apie Vladimirą Putiną, apie brangiausią pasaulio miestą Maskvą ir apie abi Korėjas – Šiaurės ir Pietų.
(Galbūt) kazachas paryčiais išsiropštė Vroclave, o (tikras) rusas ir abi korėjietės toliau sau darda Prahos kryptimi.
N.L., 2009
BUS DAUGIAU, nes Lagaminas be dugno.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą