Kitą rytą dar suspėjome it kurmiai palandžioti po žeme... Visai netoli garsiosios Raudų sienos. Čia užkampiuose gali netyčia užtikti isteriškai raudančių tikinčiųjų, kurie pasiekę tokį ekstatikos lygį, jog net pikta ir gaila pasidaro žiūrint į juos, nors greitąją kviesk... Arti pamišimo ribos, įsiaitrinimas iki kraštutinumo. Koks turi būti Dievas, kad Jam tai patiktų? Dar šiek tiek Jeruzalės, įvairiapusės, atstumiančios ir viliojančios, paradoksalios, jaukios ir perkrautos, nepažintos ir paslaptingos:
BUS DAUGIAU, nes Lagaminas be dugno...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą