Ankstyvą rytą iš Eilato autobusu patraukėme Jeruzalės link. Keistas jausmas: lyg turėtų būti gražu, bet kažin kokia nykuma visur čia išplitusi... Lyg tasai negyvumas į visas puses veržte veržtųsi nuo palaipsniui nykstančios Negyvosiso jūros, plytinčios tarp Izraelio ir Jordanijos, ir esančios net 420 metrų žemiau Pasaulinio vandenyno lygio. Smėlis, druskos, nykumų nykuma, kurioje dar ir viešbučių tarsi avilių žydai prirentę šen bei ten, jau artėjant prie Jeruzalės:
Kažkur pusiaukelėje autobusas staiga sustojo. Ilgai nesupratome, kas nutiko, kodėl visa virtinė automobilių nepajuda iš vietos. Tik vėliau paaiškėjo, kad kaltas ant kelio išsiliejęs vanduo. Gal keli centimetrai vandens ir visi stovi kaip asilai – nė iš vietos! Lietuvoje būtų to nė nepastebėję. Labiausiai gaila buvo tų keleivių, kurie dėl tokio menkniekio prarado vos ne keletą papildomų valandų Jeruzalėje, nes vakariniu autobusu tą pačią dieną ketino grįžti atgal į Eilatą. Sunku įsivaizduoti, ką per kelias valandas galima pamatyti Jeruzalėje ir kodėl reikia tokiam trumpam laikui tenai trenktis (pirmyn ir atgal turbūt išeina 8 valandos kelio!), tačiau, ką padarysi, toks pasirinkimas... Kol žydų vairuotojai svarstė, kaip pervažiuoti kelių centimetrų balą, mes išlipome prasimankštinti:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą