2018 m. balandžio 9 d., pirmadienis
Saulė žeme ritinėjasi.
O mes tuoj kilsime į dangų. Šį kartą Paryžiun! Su šiuo miestu mane sieja keisti ryšiai, kuriuos
detaliau aprašysiu kitur. Į vadinamąjį Meilės miestą grįžtu... po 18-os metų!
Šį kartą keliauju su žmona Judita, o Vilniuje liko du mūsų vaikai. Prieš 18
metų pats dar buvau kaip vaikas. Atitrūkstame vos keletai dienelių, kiek
įmanoma atsipūsti nuo kasdienybės ritmo. Turbūt į pačios gražiausios (man)
pasaulyje kalbos šalį, kalbos, kurios, akivaizdu, dorai niekada neišmoksiu.
Nebent skaityti. Tokių kalbėtojų-tinginių dar paieškoti reikia – rašo 4-5
raides, o taria kaip vieną. Vis viena bandysiu kažkiek palaužyti liežuvį...
Pirmą
kartą gyvenime išbandysime CouchSurfing sistemą – nemokamo apsigyvenimo pas
šeimininkus galimybę. Internete šioje sistemoje užmezgėme ryšius su keletu
Paryžiaus keistuolių. Tikimės, kad pavyks juos surasti. O kažkada Meilės mieste
teko net ir gatvėje nakvoti – ant suoliuko, po suoliuku, požeminėse automobilių
stovėjimo aikštelėse, vaikų žaidimo aikštelėse esančiuose mediniuose namukuose
be sienų, žliaugiant stipriam rudens lietui... Senokai tai buvo, 2000-aisiais,
atrodo, lyg visai nebuvo, lyg prisisapnavo.
Tūpsime
Beauvais (Bovė) oro uoste apie 19.30 val. vietos laiku. Po to ilgiau nei
valandą 85 kilometrus iki Prancūzijos sostinės važiuosime autobusu (shuttle).
Atsibelsime gana vėlai. Rytojus bus vienintelė diena kažką pamatyti, aplankyti.
Poryt trauksime atgalios.
Lėktuvas
tūpė kaip pigaus vyno prisilupęs begemotas. Kone tris kartus daužėsi į tūpimo
taką. Nepamenu, kada taip kietai leidomės. Į Prancūziją pavasaris atkeliavo
gerokai anksčiau nei pas mus. Jau per iliuminatorių buvo galima grožėtis
įvairių atspalvių žaliais laukų plotais-mozaikomis. 50 žalsvų atspalvių. Po
truputį temo ir lašnojo.
Po
atvykimo salę pirmyn atgal zujo automatais apsikarstę pareigūnai. Viena turistė
netyčia užkabino sunkų metalinį stovą ir tas taip tėškėsi ant grindų, jog
galėjai pamanyti, kad kažkas sprogo. Gerai, kad ginkluoti pareigūnai tos
turistės nesušaudė. Kūnai nuėjo pagaugais.
Bilietų
automate nusipirkę bilietus į Paryžių, netrukus sėdėjome šiltame autobuse.
Krūmai ir medžiai apsipylę baltais, geltonais, rožiniais ir purpuriniais
žiedais. Pekeliui lietus taip įsismagino, jog ilgi autobuso valytuvai vos spėjo
darbuotis. Šiek tiek slėgė benamio šuns neužtikrintumo jausmas, neretai
parodantis dantis ne visai suplanuotose kelionėse. Ar tikrai Paryžiuje mus kas
nors priims nakvoti? Pamatysime.
Iš
Porte Mailot metro stoties požemiais gana greitai atkakome į Chatelet, visai
netoli Notre Dame de Paris. Nuo čia per kelias minutes nukulniavome numatytos
būsimosios pirmosios nakvynės vietos link. Šiek tiek pasiblaškę po net
pirmadienį ūžiančias vėlyvo Paryžiaus gatves, atsidūrėme ten, kur planavome –
30 rue Montorgueil. Čia gyvena keistas bičas, vardu Olivier. Išmaišęs kone 160
pasaulio šalių! Afrikoje ir Azijoje patyręs begalę net ir labai pavojingų
nuotykių. Tikras nutrūktgalvis, daug tranzavęs ir pats ne kartą naudojęsis CouchSurfing
sistemoje siūlomomis nakvynėmis.
Trumpąja
žinute pranešėme, kad jau esame šalia jo namų. Jis atrašė „I am travelling“ ir
paprašė šiek tiek palaukti – tik iki vidurnakčio. Tad turėjome gerą valandą
laisvo laiko. Kodėl po kelionės neįkalus po bokalą šalto alaus? Toks malonumas
viename iš barų kainavo 9 eurus! Už vieną didelį ir už vieną mažą bokaliuką.
Čia jums ne Čekija, ir net ne Vilnius, po galais!
Trypčiodami
ir laukdami šeimininko prie namo durų priešais save pastebėjome keistą
azijietiškų bruožų tipą su lagaminėliu. Tik po kurio laiko prisiminėme, kad
Olivier minėjo, jog nakvynei priims dar vieną žmogų, vardu Jaspersas.
Vos
pavilkdamas sunkų lagaminą ir dar vieną krepšį horizonte pasirodė garbanotas
tamsaus gymio vyrukas, vilkintis dangaus žydrumo striuke. It koks debesis
vidurnaktį nusileidęs tiesiai iš padangių. Keistai prieš mus trepsėjęs
azijietis pasirodė ir esąs Jaspersas iš Kinijos, nes vos tik garbanotas
tamsiaodis su nešuliais priėjo prie mūsų, kinas kaipmat prišoko prie laiptinės
durų. Olivier atvyko! Jis atvyko iš labai toli ir, nepaisant
to, visus mus, tris keliautojus, buvo pasiruošęs šiąnakt priglausti savo bute.
Du lietuvius ir vieną kiną. Kai Olivier trumpąja žinute rašė „I am travelling“,
pamanėme, kad jis kažkur blaškosi po Paryžių, o paaiškėjo, kad bastūnas prieš
pat vidurnaktį atsibeldė iš tolimosios Ugandos, iš Centrinės Afrikos. Kelionė
su persėdimu Amsterdame truko apie 10 valandų! Iš kur tiek entuziazmo vos grįžus priimti svečius?! Sprendžiant
iš CouchSurfing sistemoje randamų atsiliepimų apie šį žmogų, galima susidaryti
nuomonę, kad jis yra itin keistas personažas – galbūt savotiškas lietuviškojo
Nikodemo atitikmuo? Jei neskuba, svečius kartais nusitempia į tokias Paryžiaus
vietas, kurios nepažymėtos jokiuose žemėlapiuose: į paslaptingas katakombas,
požemius ir dar bala žino kur...
Po
ilgos kelionės iš Ugandos Olivier, aišku, nebeturėjo daug jėgų bendrauti, todėl
buvo itin dalykiškas. Atsivedęs į savo jaukų erdvų butą 3-iajame aukšte iš
karto paklausė, kada kitą dieną planuojame išvykti. Mums su Judita išskleidė
didelę patogią lovą, o kiną paguldė prieškambaryje ant grindų, ant čiužinio.
Šiek tiek pasišnekučiavome, įteikėme lietuviškų lauktuvių, kuriomis Olivier
labai apsidžiaugė. Tada jis iš spintelės ėmė traukti arbatas ir kavą rytmečiui.
Kai kurie atsiliepusieji apie šį couchsurferį teigė, kad jis yra gana
kontraversiška asmenybė – arba jį pamilsti, arba imi nekęsti. Tai pajausti mums
buvo per mažai laiko. Geriausiai viską šioje situacijoje išsprendė
dalykiškumas.
Kaip
gerai Olivier kalba angliškai, taip prastai šia kalba vapalioja kinas
Jaspersas, jau šiek tiek pagyvenęs vyrukas, nors šios rasės žmonių gymis toks,
kad amžių nuspėti yra labai nelengva. Ko nors paklausi jo, ir kol surankioja
kelis žodžius, aimanuoja kaip gimdyvė: „Aaaaaaaa.... aaaaaaaaa..... a-a-a-a-a,
aaaaaaaaaaaa....“.
Namų
šeimininkas ryte iš karto turėjo skubėti į kažin kokį darbą, tad pageidavo, kad
patalpas paliktume apie 8 valandą. Vos tik prigulėme poilsio, kinas ėmė taip
knarkti, kad atrodė iki rūsio subyrės visi Olivier namai. Greitojo užmigimo
pasaulio rekordininkas! Tiesa, paskui aprimo. Ilsėtis liko labai neilgai.
N.L.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą