Kelionės į Bavariją dienoraščiai (9). Atgalios: Austrija, Slovakija ir siaubingoji Zakopanė

2025 m. liepos 6 d., sekmadienis

Vakar ryte atėjo metas atsisveikinti su jaukiaisiais namais Rūpoldinge. Norėdami simboliškai atsidėkoti svetingiesiems šeimininkams, užrašėme čia pirktą atviruką ir padėjome jį ant mūsų pasitikimo lapo.

Kelionės į Bavariją dienoraščiai (8). Reit im Winkl – dar vienas bavariškas kaimelis ir išvyka slidininkų keltuvais į rūkančius kalnus

2025 m. liepos 5 d., šeštadienis

Kiek kitokia chronologine tvarka nei įprastai aprašysiu vakarykštę dieną – nuo vakaro atgal į rytą. Tiek, kiek spėsiu, nes baigsiu jau turbūt Zakopanėje, Lenkijoje.

Plano chuligano atsisakėme – apie jį su vaikais nė Juditai nebuvome užsiminę. Paslapčia svarsčiau aplankyti dar vieną šalį, jei jau sąlyginai netoli nuo jos esame – Šveicariją. Kokias nors Davoso apylinkes ar panašiai.

Tačiau šios minties išmetimą iš galvos lėmė tokios priežastys: 1) dar būtume tolę nuo Lietuvos, tad grįžti būtų sudėtingiau; 2) kelių dienų nelabai būtų pakakę patyrinėti šalį; 3) nuvažiuoti bet kur, vien kad nuvažiuotumei – kvailoka mintis, nes tuomet nebūtinai išvystume ką nors įspūdingiau, nei jau čia patyrėme Bavarijoje, įspūdžių bagažinės jau perpildytos, o energija jiems išsekusi; 4) galiausiai šiuo laikotarpiu tenai subjūra orai: daug lietaus, temperatūra krenta net iki +14 laipsnių.

Kelionės į Bavariją dienoraščiai (7). Jaukiosios Rūpoldingo apylinkės ir pirmasis bavariškas lietus

2025 m. liepos 4 d., penktadienis

Kol vaikai dar miegojo, su Judita nusprendėme pasprukti pasiblaškyti po Rūpoldingą. Vietoje įprastinio mano rytinio rašymo ir skaitymo.

Kelionės į Bavariją dienoraščiai (6). Mocarto vaikystės pėdomis Zalcburge, Austrijoje

2025 m. liepos 3 d., ketvirtadienis

Už šimto metrų nuo mūsų atostogų namų Rūpoldinge pūpso nedidelė jauki degalinė. Įsipylus degalų ir susimokėjus, vidutinio amžiaus vokietis palinkėjo geros dienos. Judita sakė, kad jos rytinė kava turbūt buvo viena skaniausių, kokią kada nors teko pirkti degalinėje.

Jau galime leistis kelionėn į Zalcburgą (Austrija), kuris nuo čia yra vos už 45 kilometrų. Įvažiavęs į jį pasijunti tarsi Kaune. Su visais geriausiais linkėjimais Kaunui. Tačiau pirmasis įspūdis netrukus pasikeis.

Kelionės į Bavariją dienoraščiai (5). Keltuvais į Alpes ir baseinas kalnų papėdėje

2025 m. liepos 2 d., trečiadienis

Nuostabus dalykas čia, Bavarijoje, Rūpoldinge, yra tai, jog susimokėdamas už apartamentų nuomą, susimoki ir miesto mokestį, bet už tai tau paruošiamos kortelės su QR kodais, o tai suteikia nemažai galimybių visoje apylinkėje.

Kelionės į Bavariją dienoraščiai (4). Mes jau Vokietijoje – pirmieji Rūpoldingo apžavai

2025 m. liepos 1 d., antradienis

Kaip ir kažkada vykdami į Kroatiją, ilgokai užstrigome Čekijos-Austrijos pasienyje. Panašu, kad šios šalys neturi padorios jungties, o vien tik besikemšantį vietinės reikšmės keliuką su viena eismo juosta į kiekvieną pusę. Kelios žiedinės sankryžėlės prieš pat pasienį paspringusios vilkikais ir kitokiomis transporto priemonėmis.

Kelionės į Bavariją dienoraščiai (3). Pasivyta vasara ir trumpas atokvėpis Čekijoje

2025 m. birželio 30 d., pirmadienis

Kad pagaliau pasivijome tikrą vasarą, buvo galima suprasti iš to, kokia kaitra tvoskė į veidus, išlipus iš automobilio degalinėje kažkur pakeliui į Katovicus. Vis labiau traukiant į pietus, po laipsnį kitą temperatūra vis kilo, kol galiausiai užkopė iki +30 +32 laipsnių.

Trijų juostų automagistrale nejučia atšvilpėme iki pat Čekijos pasienio, užnugaryje palikdami sekmadienio maldose paskendusią Lenkiją. Lygumas ėmė keisti kalvoti kraštovaizdžiai, jų spalvų žaismė – turbūt mūsų akys palaipsniui pratinamos prie tikrų kalnų.

Kelionės į Bavariją dienoraščiai (2). Kliūtys už Varšuvos ir netoli Lodzės pamesta skrybėlė

2025 m. birželio 29 d., sekmadienis

Ryte žalmargis katinas Lomžekas kažkur prašapo. Nors jam turėjau paruošęs keletą mėsgalių, taip ir neatsirado iki mums išvykstant iš vaiduoklių vilos. Vaiduoklių vila turi daug vidinių akių, nes vos tik tu pasisuki į šoną ant meksikietiškų serialų laiptų, vaizdo kameros sukasi ta pačia linkme. Jautiesi taip, tarsi tave nuolat stebėtų Dievas. Niekur nepasislėpsi.

Kelionės į Bavariją dienoraščiai (1). Vaiduoklių namas Lenkijoje ir kažkoks laimės jausmas

2025 m. birželio 28 d., šeštadienis

Vakar, penktadienį, už nugarų palikę lietumi jau antrą mėnesį iš eilės ašarojančią Lietuvą, po daugiau nei pusmetį trukusių milžiniškų išbandymų šeimoje – po ilgų Juditos mėnesių ligoninėse, jai taikytų elektrošokų, kai sunku buvo patikėti, kad kada nors dar keliausime, nors vis tiek po truputį nuo rudens taupiau šiai kelionei – pagaliau patraukėme Vokietijos link. Po galais, mes to nusipelnėme!

Plungė (fotoreportažas)

Plungė: 

Daugiau nuotraukų:

Liepoja antrąją Velykų dieną (fotoreportažas)

Pasivaikščiokime drauge:

Daugiau nuotraukų:

Santaka: kur Žeimena įteka į Nerį...

Fotoreportažas:

Daugiau nuotraukų:

Pasivaikščiojimas Rygoje vidurvasarį (fotoreportažas)

Visada Rygą tai pravažiuodavome pakraščiais, tai kirsdavome kiaurai, tai apsilankydavome šen bei ten, o šį kartą traukiniu atvykę iš Jūrmalos pakraščio po pačią Latvijos sostinę, po jos senemiestį, pasivaikštinėjome gerą pusdienį. Čia fotoreportažas:

Daugiau nuotraukų:

Salų dienoraščiai (4). Kamajai ir maištingąją sielos dalį pažadinęs pankas Strazdelis

2024 m. birželio 29 d., šeštadienis 

Kadangi prieš kelias dienas Salų miestelio bibliotekininkė Rasa buvo išvykusi į kursus Rokiškyje – apie ką bylojo ant bibliotekos durų priklijuotas raštelis – nusprendėme pas ją užsukti šeštadienį ir padovanoti žadėtas „Vaisių ir daržovių pasakas“. Besišnekučiuojant ji užsiminė, kad gretimame Kamajų miestelyje šiandien visą dieną vyks bendruomenės šventė, jog tenai yra itin vertas dėmesio modernus poeto ir kunigo Antano Strazdo muziejus.

Salų dienoraščiai (3). Dingusi ausis

2024 m. birželio 28 d., penktadienis 

Jei riebus Salų apylinkių pievų kiškis turi dvi stačias ausis, tai ir aš tokias turėjau. Kol nepanardžiau Dviragio ežere itin karštą dieną, kai termometrų stulpeliai perkopė 30 laipsnių. Ežero paviršiuje – tikra arbata, o štai nunėręs į dugną ir pilvu prisiglaudęs prie jo, gali pajausti tikrą gaivą.