2014 m. liepos 31 d., ketvirtadienis
Paskutinė priešpaskutinio vasaros mėnesio diena.
Paskutinė nakvynė Liepenės kempinge. Vakar čionai iš Ventspilio grįžome tik
apie pusę vienuoliktos vakaro. Atsisveikindami su šiuo miestu nuo molo bandėme akimis
paskandinti saulę jūroje, bet ir vėl debesys buvo greitesni – prarijo karštąją
žvaigždę nė nežagtelėję. Molas iš abiejų pusių užverstas propelerio formos
betono gabalais ir akmenimis.
Sunku įsivaizduoti, kokios gausybės betono reikėjo
vieno tokio „֧propelerio“ išliejimui ir kiek jis sveria! Vieni laivai grįžta iš
jūros, kiti išplaukia. Uostą palaipsniui apsėda vakaras, įžiebdamas laivų
švieseles. Apie tamsos ir šviesos santykį susimąsto žibintai:
Apie vakarykščią dieną kaip koks vėžys papasakosiu
atbuline tvarka. Prieš pasivaikščiojimą molu grojome priepliažio rate, kurį jau
visai prisijaukinome. Žmonės sėdėjo ant suoliukų, kiti stovinėjo greta,
klausėsi, plojo – taip užsidirbome dar vienai nakvynei kempinge. Elijas ir
Dorotėja pakaitomis pritarė lūpine armonikėle, vis nulėkdami pasiturkšti po
šalimais esančiu vandens kraneliu.
Prieš koncetą išsimaudėme jūroje. Prie šalto
vandens jau baigiame priprasti, o gal jis šiek tiek ir įšilo. +16 laipsnių, anot švieslentės. Pliažas labai
platus, tad netenka alkūnėmis stumdytis su kitais poilsiautojais (kas gali būti
blogiau už Palangos pliažą vasaros piko metu?). Greta praplaukia ir tokie
gigantai:
Šiek tiek anksčiau vėl apsilankėme siauruko
stotyje ir traukinuku apsukome didįjį ratą aplink visą pajūrio parką.
Šeimyninis bilietas kainavo 8,40 euro.
O dienos pradžioje lankėmės planetariume.
Gerokai atloštose kėdėse užvertę galvas spoksojome
į kupolą, kuriame sukosi žvaigždynai, planetos. Apie Visatą latvių ir rusų
kalbomis šiek tiek pasakojo vedėjas. Juditai net susidarė įspūdis, kad ne
žvaigždės sukasi aplink mus, o jog visa salė sukasi aplink žvaigždes. Ji taip įtikinamai
tai teigė, kad net galėjai ir visai susvyruoti.
Įdomus Žemės ir Saturno dydžių palyginimas: mūsų
planeta, susiformavusi iš žvaigždžių dulkių, laisvai praskrietų pro nedidelį
(sąlyginai nedidelį) plyšį, esantį tarp Saturną supančių žiedų! Antroje seanso
dalyje žiūrėjome filmą apie Visatos atsiradimą bei vystymąsi, o ausinėse
pasakojimą buvo galima klausytis ir lietuvių kalba. Taip atrodė Dorotėja po
visų 3D ir 4D efektų poveikio:
- - -
Kempinge atsirado kelios vokiečių mašinos. „Guten
Abend!“, – pasisveikino aukštas liesas vokietis, kai jau beveik naktį
virtuvėlėje virėme spagečius. Vienu metu ir sūnus, ir tėvas sėdėjo ant virtuvės
kėdžių ir sukišę nosis į kažin kokius siaurus aparatus, panašius į išmaniuosius
telefonus, kaip zombiai spitrino į vieną tašką, kažką minkė, kartkartėmis tai
prunkštelėdami, tai sušnopuodami. Tėvas vėliau išėjo, paskui sugrįžo, bandė
kažką pasakyti sūnui, bet šis nieko neišgirdo, nes jo ausis gaubė raudonos
ufonautiškos ausinės. Tuomet tėvas ėmė intensyviai mojuoti rankomis, tartum negyvenamoje
saloje atsidūręs nelaimėlis, pamatęs virš galvos praskrendantį lėktuvą. Sūnus
pagaliau pastebėjo tėtušį! Taip turbūt ufonautas su raudonomis ausinėmis prie
siauro aparato prasėdėjo visą vakarą ir dar vidurnakčiu išlindo į kitą dieną.
Va čia tai poilsis gamtoje! Apsaugokite žvaigždynai, jei galite, nuo tokio
ufonautiško išmanumo... Gute Nacht alles leute!
8.52 val.
P.S. Šiandien važiuosime į
Jūrkalnę, iš kurios vėliau vyksime į Kuldigos miestelį.
BUS DAUGIAU, nes Lagaminas be dugno.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą