2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Katinautiškės dienoraščiai (6). Kai žvaigždės nebežiūri į žemę.

2012 05 27, Sekmadienis
 
 Krosnies remontuotojai turbūt visgi nusprendė, jog jau prasidėjo vasara (o gal žiema?) – nebepasirodo keletą dienų. „Kas remontuoja krosnį vasarą? Kas remontuoja krosnį žiemą?..“, – makaulėje tebesisuka universali retorika. Galbūt ruduo būtų ne pats blogiausias sprendimas? Jei ne šių, tai bent kitų metų…

- - -
 Per „Lietuvos radiją“ vakar iki išnaktų plyšavo sportinis dainų konkursas – „Eurovizija“. Net žvaigždės nebežiūrėjo į žemę. Labai unikalus derinys – „Eurovizijos“ fone garsiai skaityti a.a. Sigito Gedos verstus Omaro Chajamo rubajatus! Sprogstantis mišinys. Beveik kaip degtinė su pienu. Pabandykite kitais metais, kol neužpatentavome. Tikrai nenusivilsite! Jei pagal dainą-nugalėtoją reikėtų abstrakčiai apibūdinti didžiąją dalį šiuolaikinių Europinės (ir ne tik) dalies gyventojų, galima būtų drąsiai sakyti taip – nebepagydomi debilai. Tokia tad euforija.

- - -

Pamažu įsismarkauja kukuoti gegutė.

- - -

Pirmą kartą išsipylė lietus.

- - -

Vaikai šokinėja per balas. Kol galiausiai vienas jų visa marmūze tėškiasi į ant žemės pažliugusį dangų. Juoko daugiau nei ašarų. Išsispjovė su vandeniu sumišusias žemes, prasikrapštė akis ir vėl į trasą!

- - -

Lietus toliau bučiuoja nendrinius stogus lyg juose užuostų tikrų tikriausią ežerą, o nendrės švelniai apsnūsta ir ryškiai sapnuoja gaivią savo pakrančių vaikystę. Žliaugia ir ant kapinaičių. Jos tokios natūralios ir nedidelės, jog net pačią gūdžiausią naktį nekelia jokio šiurpulio, nors dvidešimties bei kelių kapaviečių apskritimu įsitaisiusios visiškai greta pirkios. Atrodo, ranka gali pasiekti pro pravirą langą. Mieste savo mirusiųjų dažniausiai atsikratoma išvežant juo kuo toliau nuo mikrorajonų, o čia viskas kitaip – viskas šalia: gandro sparnų virpesiai, gegutės gerklė, žemę drebinantys zuikiai, svaigulingai almanti Svyla, karvė, daržas, mirtis… Ne mikrorajonas, o visas makropasaulis!
 
Ar išliks šie etnografiniai kaimai? Ar čia dar kada nors kas nors gims? Ar tai tebus vien „Valstybės saugoma teritorija“, į kurią kartais šabloniškai papramogauti užsuks lietaus nepripažįstantys švarūs purvinų miestų gyventojai? Kas ten žino… Po balas tupinėja kiaurai permirkusios vištos.

- - -

Nebelyja.
 
N.L., 2012 05 27

BUS DAUGIAU, nes Lagaminas be dugno.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą