2012 m. gegužės 29 d., antradienis

Katinautiškės dienoraščiai (7). Atgalios.

2012 05 29, Antradienis

Po pažastimis – du trilitriniai stiklainiai šviežut šviežutėlio pieno ir... beveik 10 dienų Katinautiškėje, ramiai skaičiuojančioje jau trečiąjį savo šimtmetį. Norėčiau kada nors čionai atvežti bent vieną katiną. Galėtų ramiai sau burgzti ant kokios kupetos. Kupetiniame kaime. Karvei palei nosį. Manau, turėtų jis čia ką veikti.

Vakare mūsų čionai nebebus. O Svyla svilinsis toliau. Ant elektros laidų tupi padangių ir pažemių sparnuotieji. Ką daugiau veiksi, kai visas dangus sukarpytas. Ir aš tupėčiau. Koks skirtumas, iš kur atsiranda elektra ir kur ji teka. Orų pranašai žada škvalą. Pietrytiniuose rajonuose. Pietrytinių žmonių sugrįžimo proga.
 Pasirodo, krosnies meistrai automobiliu palindo po traktoriumi. Vienas, berods, nesunkiai sužeistas. Dėkui Dievui, turbūt viskas baigėsi gerai. Bus tų automobilių. Taip ir nepasimatėme dar kartą.

Ne paslaptis, greitai vasara, nors atrodo, jog ji jau senokai čia apsistojo ir įsismagino. Sudiev, Katinautiške!

PABAIGA.

P.S. Gal kada nors bus DAUGIAU, nes Lagaminas be dugno...

Nerijus Laurinavičius, 2012 05 29

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą