2022 m. liepos 20 d., trečiadienis
Virš bungalo
praskrido klykiančios gervės. Rytais rašau pasakas, truputį skaitau. Akys
pavargusios, galiu skaityti tik esant ryškiam natūraliam apšvietimui. Vis per
tą tinginystę neprisiruošiu užsukti pas okulistą, kad išrašytų skaitymui
tinkamas papildomas „akis“.
O
Saremos saloje įsiviešpatavo itin puikūs orai. Dangus giedrutėlis, saulė kepina
kaip reikiant, jai nereikia akinių, kad visus mus pastebėtų. Net vidurnaktį
šviesu, lyg nakčiai estai nenorėtų išduoti licencijos.
Skaitau Juditos labai rekomenduotą Philippe Claudel „Brodeką“. Itin savotiška knyga, lėtai įsibėgėjantis veiksmas.
Kai
šeima pabudo, pasilabinome su už tvoros besiganančiomis vištelėmis, su nuolat
vėluojančiu aplinkinius žadinti estišku gaidžiu, su pasipūtusiu kalakutu ir su
baltu triušiu.
Video (Play spausti 2 kartus):
Prisimenant
vakarykštę dieną: visų pirma patraukėme prie visai netoli mūsų kaimelio esančių
Anglo malūnų. Bilietas šeimai
kainuoja 10 eurų.
Video (Play spausti 2 kartus):
Pakeliui į Panga skardžio vietovę apžėlusių laukų glėbyje aptikome neveikiančią cerkvutę.
Judita staiga pajuto tokią Dievo trauką, kad net ėmė laipioti šventovės sienomis.
Ji turbūt norėjo įsitikinti, ar žmonių apleistuose Dievo namuose tebegyvena Kristus. Video (Play spausti 2 kartus):
Paskui trys ketvirtadaliai šeimos labai užsinorėjo maudytis. Paradoksalu, bet nors ir esame saloje, nors iš visų pusių mus supa vanduo, tai padaryti yra nemenkas iššūkis. Ypač jei įsikūrei šiaurinėje Saremos dalyje, netoli Leisi miestelio. Leisi vietovė neleidžia mums maudytis. Žodžių žaismas, jei norite.
Netoli
Asukos (!) šiaip ne taip
pasisekė šalikelėje prisiparkuoti visai greta jūros. Maudymosi malonumų čia
patirti tikrai nepavyks. Nebent tu esi akmuo, neturintis nei rankų, nei kojų
pirštų. Jei taip ir yra, tuomet perbridęs(-usi) pakrantės kemsynes gali
prisijungti prie šių bičiulių draugijos.
Daug kas sako, kad Pangos skardis jiems didesnio įspūdžio nepalieka, o man ši vieta patiko. Tik jei lankysitės ten, būkite mieli, nesistumdykite.
Ant skardžio sutikome lietuvių keliautojų porą, kuri čia atvyko pasižvalgyti iš Pernu, nes ten keliaudami apsigyveno. Sutikę tautiečius jie nuoširdžiai nudžiugo, nes pasijuto saugiau, anot jų pačių, jei sugestų automobilis ar panašiai, galėtume juos patempti. Pajuokavę, pasidalinę kelionių įspūdžiais, mielai pabendravę, patraukėme ieškoti kelių į skardžio apačią.
Kažkas pasakojo, kad mišku einant į kairę galima surasti žemyn nuleistą
virvę, o dar tolėliau – saugesnes kopėtėles. Mums to padaryti nepavyko, tad
nepavyko ir pavėpsoti į skardį iš apačios. Tiesa, grįždami atgal virvę visgi
pastebėjome, bet leistis žemyn neišdrįsome. Tiek to, jėgos jau buvo išsekusios.
Šiandien įspūdžių pakaks.
Kai grįžome į kaimą, į bungalą, apie 21 val. kritau miegoti ir sapnuose praklaidžiojau labai ilgai, kad pagaliau atgaučiau per visą kelionę iki šiol vairuojant ir besiblaškant išdegintą energiją.
Bus daugiau, nes Lagaminas be
dugno.
N.L.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą