2017
m. liepos 13 d., ketvirtadienis
Hvala!
Ryte pakilo toks vėjas,
jog net rankšluosčiai kaip paukščiai iš balkono nuvasnojo nežinoma kryptimi.
Girdėjau, kad jis vasarą mėgsta kartais pasismaginti kaip reikiant! Vėjodromas.
Kalnai nematė to vėjo, šiandien bandysime vykti į Plitvicą – ežerų, miškų ir
krioklių karalystę.
Sunkiai daugiau nei 2
kilometrus puškuoja į kalnus senutė Zafira. Serpantinais, serpantinais,
serpantinais… Apačioje sirpsta vėjo pašiaušta jūra. Pats tobuliausias
raižytojas taip išraižė kalnus, kad net akys raibsta į juos žiūrėdamos. Paskui
dar apvilko žaliais miškų kailinukais, lyg čia ir taip nebūtų beprotiškai
karšta!
...
Užnugaryje
palikę Senj miestuką, įveikę kalnų masyvą, šiek tiek atgulus ausims per laukų
platybes pasileidome tikslo link. Vėjas išnyko. Turbūt neįveikė kietakakčių
uolų, nebepasivijo mūsų.
Stabtelėję
pakelėje nusipirkome kilogramą levandų medaus ir pagyvenusią kroatę išmokėme
lietuvių kalbos. Tiksliau tariant, pagrindinį žodį – AČIŪ. Kroatiškai „ačiū“ – hvala. Tačiau kai jie tai taria, girdisi
tarsi fala. Šiek tiek erotiškai, jei
nesupyksite.
Medus,
nuo kurio skonio Judita alpsta ir krenta ant žemės vos lyžtelėjusi, kainuoja ne
taip ir brangiai – apie 10 eurų didžiulis stiklainis. Užteks ir lauktuvėms. Taip
pat siūlomas tamsus kaip gira medus. Surinktas iš kankorėžių. Kaip ten bebūtų, levandos,
kurių kvapas plyšta iš kelių baigiančių nužydėti krūmų netoli mūsų laikinųjų
namų Novi Vinodolski miestelyje, pavergė Juditos širdį.
Plitvice stebuklai
Sukorę
nei daug, nei mažai, apie 120 kilometrų, įvažiuojame į Plitvice ežerų
nacionalinį parką. Vienos dienos bilietas suaugusiajam kainuoja nemažai –
maždaug 30 eurų. Galima pirkti ir kelių dienų bilietą, tuomet kainuos
atitinkamai daugiau. Vadinasi, yra kur pasivaikščioti. Į kainą įskaičiuotas
trumpas perplukdymas laiveliu iš vieno ežero kranto į kitą. Nuo tenai viskas
pėstute aplink ežerus, krioklius, miškus. Po to traukinio-autobuso hibridu
grįžtama į pradinį tašką. Taigi, pasivaikščiokime. Toliau tekalba nuotraukos, jei
jos gali ką nors atskleisti.
Tai,
ką čia išdarinėja gamta, drąsiai galima pavadinti grynų gryniausiu
avantiūrizmu. Na bet ir mes nemenkesni avantiūristai! Žaliai žydras vanduo toks
skaidrus, jog gali plika akimi stebėti žuvų gyvenimą. Parodžiusi uodegos
galiuką tarp barzdotų akmenų nusliuogė gyvatė. Gali būti, kad iš aukštai mus
stebi smalsi meškos akis.
Visa
tai truko maždaug 3 valandas. Trijų vagonų autobusu (beveik traukinys) grįžtame
atgalios. Paskui susimokame dar apie 4 eurus už automobilio stovėjimą (čia
visada mokama išvažiuojant) ir plačiais kalnų apsuptais laukais traukiame Novi
Vinodolskio link. Fotografuoti beprasmiška, nes siauri kalnų keliukai,
serpantinai bei miškai netelpa į jokius rėmus. Tai buvo pats gražiausias
kelias, kokiu iki šiol kada nors teko vairuoti. Zafira irgi atsipūtė kaip
reikiant, ilgai riedėdama kalnų keliais žemyn, žemyn, žemyn... Kol vėl
pasiekėme jūrą. Vėjas dar nebuvo nurimęs.
„Šerkšno tyla“ Kroatijoje
Besišypsanti namų šeimininkė padavė
mums švarutėlį išskalbtą rankšluostį, kuris ryte it paukštis buvo išskridęs „pasilakstyti“.
Šiek tiek atsipūtę, prisiparkavome
pačiame Novi Vinodolski centre, pagrindinėje alėjoje. Susinešę ir susijungę
aparatūrą, kuri stebuklingai nebuvo pavogta Krokuvoje, surengėme šeimyninį
koncertą. Dainavo ir Dorotėja, ir Elijas, ir vėjas, kuris nuolat taikėsi į
mikrofonus. Pusračiu ėmė būriuotis klausytojai, aplinkui šoko vaikai.
Turistiniu traukinuku pro šalį dardėję žmonės ir net garvežistas mojavo „Šerkšno
tylai“. Padovanojome Kroatijai lietuviško sniego ir obuolių.
O mums Kroatija padovanojo daug
monetų (kunų), kurias padalinus iš septynių, gaunama suma eurais. Vienas
klausytojas net ir banknotą įspraudė į metalo krūvą, kad vėjas jo nepasiimtų kaip
arbatpinigių savo didenybei. Vėjui nesvarbu ką nupūsti: ar lapus, ar banknotus...
Jam ir eurozona tiek terūpi, kiek kalnų meškai Eurovizijos konkursas.
Po
pasirodymo:
-
- -
O naktį pasišiaušėlis taip
įsismarkavo, jog viskas kieme skraidė iš vieno galo į kitą. Beveik uraganas,
besiskverbiantis į nuvargusio keliautojo sapnus.
N.L.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą