2017 m. liepos 14 d., penktadienis

Kroatijos beieškant (6). Lengvi pasivaikštinėjimai

2017 m. liepos 14 d., penktadienis 

Na ką gi, Kroatijos kalnus, jūrą, ežerus jau pamatėme. Paskutinė diena Novi Vinodolski miestelyje. Einame po jį pasižmonėti. Stabtelime pagurkšnoti gėrimų pakelės kavinukėje. Padavėja, kurią aš kažin kodėl pavadinau Zinaida, labai įsimylėjo Dorotėją. Beje, mūsų užmaukšlinta lietuviška kepuraitė-vėliava jau labai tinka!
Vėliau vienas ledų pardavėjas makedonietis, žvilgtelėjęs į tą kepurę, iš karto identifikavo, iš kur esame. Apsišvietęs.

Per šias dienas lietuvio dar nė vieno čia nesutikome. Šiek tiek miestuko vaizdų.
Nurimus vėjui smagu įlįsti į Adriją.
Gaivaus oro gurkšniai prieš ilgą kelionę atgalios, Lietuvon. Tikimės rytoj pasiekti šalia Balatono ežero esantį Vengrijos miestelį Šiofoką. O vakare gal dar pagrosime Novi Vinodolskyje.

- - -

Mintys pasikeitė taip greitai, kaip ir Kroatijos orai. Čionai kelias dienas trukusi vėjo audra vadinama bura. Tik nurimus burai ir danguje vėl nušvitus saulei, Novi Vinodolskyje nusprendėme pasilikti dar vieną parą. Dėl stipraus vėjo Kroatijoje kartais net uždaromos autostrados, tuneliai, nes juose gūsiai intensyviausi. Jei būčiau vėjas, ir aš norėčiau prasikošti tais įspūdingais kroatiškais tuneliais!
Artėjant savaitgaliui žmonių labai padaugėjo.

- - -

Vakare ir vėl grojome centrinėje alėjoje.
Trumpam sugrįžęs vėjas kartais varyte varė iš proto. Kaip įmanydamas brovėsi į mikrofonus. Pasipūtėlis! Lauko kavinukių skėčiai it aitvarai vos nepakilo į padangę. Bet tai buvo paskutiniai vėjo pasispardymai.

N.L.

BUS DAUGIAU, nes Lagaminas be dugno...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą