2018
m. liepos 17 d., antradienis
Užmigti gan nesunku –
užsimerki ir klausaisi, kaip bangos plakasi į krantą; palaipsniui, palaipsniui
užliūliuoja…
Ta pati jūra, kaip
patyrusi pirtininkė, kažkur plaka Batumį, kažkur Rumuniją, Ukrainą, kažkur
Turkijos krantus. Beje, iki Stambulo nuo čia ne taip ir toli – maždaug kaip nuo
Vilniaus iki Klaipėdos, gal šiek tiek tolėliau. Graikija irgi prisišliejusi
prie Bulgarijos (arba Bulgarija prie Graikijos).
Kuris ten klasikas
pasakė, kad turistai yra patys kvailiausi sutvėrimai visoje visatoje? Jis tik
pamiršo pridurti, jog patys baisiausi turistai visoje planetoje yra… rusai.
Išimčių, žinoma, būna visur, bet šita it utėlės išplitusi kritinė debilų masė
yra kažkuo išskirtinai ypatinga. Į detales leistis visai nesinori, supras
kiekvienas, kuris bent kažkiek yra keliavęs ir kuris nėra aklas bei kurčias.
Kaip ten mėgdavo sakyti tarybiniai sraigteliai? „Žuvis – ne mėsa, Bulgarija –
ne užsienis.“ Tai juntama čionai iki šių dienų.
Tačiau niekas nėra taip
užvaldęs pasaulio kaip kiniškas šlamštas, kyšantis iš už kiekvieno kampo,
laužantis parduotuvių lentynas, spindintis rožinėmis ir ryškiai rūgščiai
salotinėmis spalvomis. Tai neišperkama ir nesunaikinama, tai kiaurai veria visą
Žemę. Jei visą kinišką šlamštą sudėtume į vieną vietą, tai ta krūva būtų
didesnė už pačią Žemę ir ji būtų regima toli toli iš kosmoso, iš už daugybės
šviesmečių.
Štai šitą šlamštą
nuolat ir perka visa ta vatagalvė kritinė turistų masė, nes jeigu nepirktų,
nebūtų ir pasiūlos. Kiaurus metus perka ne dėl to, kad visada kažko trūktų, o
dėl to, jog pirkti yra malonu. Jiems nereikia gerų daiktų, jiems reikia pirkimo
akto. Ir jeigu leistumei pasirinkti – lytiniai santykiai ar pirkimo aktas,
dauguma turbūt pasirinktų antrąjį. Kinija užprogramuota klestėti!
Atrodytų, šių eilučių
autorius vis ieško kažko negatyvaus, tačiau negi nuolat pozityviai rašyti apie
tai, kokia nuostabi jūra, smėlėti jos paplūdimiai, kai aplinkui nieko įdomaus
nevyksta… Kodėl gi profilaktiškai nepasikabinėjus prie šio bei to?.. Galbūt
sakysite: o kam išvis aprašinėti kiekvieną menkniekį? O jeigu man tai patinka,
o jeigu mano asmeninis šūkis yra „Jeigu jau ėmiau rašyti, vadinasi, poilsis
prasidėjo!“?
Dienos šviesoje
apžvelkime vietovę, kurioje praleisime keletą savaičių.
Galima pasipliuškenti
vėl ir vėl:
O dabar brangiesiems
kinams galiu šį bei tą pasiūlyti. Manau, kad tai jų pajamas padidintų dar ne
vienu milijardu pinigų! Ši mintis
kilo stebint vieną žmogų ant jūros kranto.
Ji dvi valandas pėdomis minkė smėlį, visą tą laiką žvilgsnį susmeigusi į
telefoną, o iš ausų kyšojo kažin kokie laidai. Atsiprašau už galimą privatumo
pažeidimą, bet juk ne mes šmėkčiojome jos akiratyje, o ji mūsų. Tiesa, kartą
per 15 minučių neatitraukdama žvilgsnio nuo išmaniojo ekrano ši būtybė visgi
sugebėdavo delnu apsitaškyti kūną, kad neperdegtų.
Achtung, kinai! Kodėl gi jums neišradus kokio nors
korseto, prie kurio būtų galima pritvirtinti lazdelę, o ant jos – neperšlampamą
išmanųjį prietaisą?! Paklausą garantuoju. Tuomet užuot mindžikavę ant kranto
žmonės lįstų vandenin su visais savo numylėtais prietaisais, idant galėtų
neprarasti nė sekundės brangaus tapšnojimo laiko. Maudaisi ramiai sau ir pirštuku
slankioji neįkainojamą sielos maistą – nuolat besikeičiančius paveiksliukus.
Dėl vieno dalyko galiu
būti ramus – šito šie žmonės niekada neperskaitys, nes jie jau seniai nebemoka
skaityti, net jei parašyčiau jiems suprantama kalba. Yra toks rusiškas veiksmažodis,
niekaip neišverčiamas į lietuvių kalbą: razučytsia
(kaip ir vozliubyt). Jų maistas –
šokinėjantys paveikslėliai ir trumpa vaizdo medžiaga.
Šiuo tekstu
užpatentuoju naują verslo idėją, brangieji kinai, o vėliau atsiųsiu savo banko
sąskaitos numerį, nes norėsiu mažo procentėlio už korsetų idėją. Tai man leis
visus metus gyventi šiltuose kraštuose ir atsidėti kūrybai, ko dabar itin
trūksta darganotuose mūsų kraštuose. Ir šiaip mūsų kraštai labai pavydūs ir
arogantiški (ypač „menininkai“). Aš jus dar paerzinsiu! Net jei ir neleisite.
Tik neišsigąskite, esu tikrai ne Užkalnis. Ilsiuosi šioje kalno pusėje.
Vakarop visus
poilsiautojus nusprendė paerzinti virš Bulgarijos susitelkę debesys, kokių dar
niekados neteko regėti.
Begalinė juodai mėlyna
tirštuma pakibo virš Juodosios jūros. Paveikslą dar labiau paįvairino ties
horizonto linija įsižiebiantys žaibai. Video – „Play“ spausti 2 kartus:
Tenai pila kaip iš
statinės. Tirštas it juodas alus balkaniškas lietus. Pakrantės gelbėtojai
staiga ėmė pūsti į švilpukus ir beveik visus poilsiautojus išprašė iš vandens.
Mes dar vaikystėje
išmokome skaityti dangų, todėl numačiau, kad Elenitės lietus nekabins. Prognozė
pasitvirtino. Visa smaguma praplaukė pro šalį ir pasislėpė už kalnų sienos.
Iškapsėjo vos vienas kitas lašelis. Katino ašaros, suvilgančios sielas prieš
saldų balkanišką miegą.
N.L.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą