2018 m. liepos 17 d., antradienis

Bulgarijos dienoraščiai (2). Kinija užprogramuota klestėti

2018 m. liepos 17 d., antradienis

Užmigti gan nesunku – užsimerki ir klausaisi, kaip bangos plakasi į krantą; palaipsniui, palaipsniui užliūliuoja…
Ta pati jūra, kaip patyrusi pirtininkė, kažkur plaka Batumį, kažkur Rumuniją, Ukrainą, kažkur Turkijos krantus. Beje, iki Stambulo nuo čia ne taip ir toli – maždaug kaip nuo Vilniaus iki Klaipėdos, gal šiek tiek tolėliau. Graikija irgi prisišliejusi prie Bulgarijos (arba Bulgarija prie Graikijos).
Kuris ten klasikas pasakė, kad turistai yra patys kvailiausi sutvėrimai visoje visatoje? Jis tik pamiršo pridurti, jog patys baisiausi turistai visoje planetoje yra… rusai. Išimčių, žinoma, būna visur, bet šita it utėlės išplitusi kritinė debilų masė yra kažkuo išskirtinai ypatinga. Į detales leistis visai nesinori, supras kiekvienas, kuris bent kažkiek yra keliavęs ir kuris nėra aklas bei kurčias. Kaip ten mėgdavo sakyti tarybiniai sraigteliai? „Žuvis – ne mėsa, Bulgarija – ne užsienis.“ Tai juntama čionai iki šių dienų.

Tačiau niekas nėra taip užvaldęs pasaulio kaip kiniškas šlamštas, kyšantis iš už kiekvieno kampo, laužantis parduotuvių lentynas, spindintis rožinėmis ir ryškiai rūgščiai salotinėmis spalvomis. Tai neišperkama ir nesunaikinama, tai kiaurai veria visą Žemę. Jei visą kinišką šlamštą sudėtume į vieną vietą, tai ta krūva būtų didesnė už pačią Žemę ir ji būtų regima toli toli iš kosmoso, iš už daugybės šviesmečių.
Štai šitą šlamštą nuolat ir perka visa ta vatagalvė kritinė turistų masė, nes jeigu nepirktų, nebūtų ir pasiūlos. Kiaurus metus perka ne dėl to, kad visada kažko trūktų, o dėl to, jog pirkti yra malonu. Jiems nereikia gerų daiktų, jiems reikia pirkimo akto. Ir jeigu leistumei pasirinkti – lytiniai santykiai ar pirkimo aktas, dauguma turbūt pasirinktų antrąjį. Kinija užprogramuota klestėti!
Atrodytų, šių eilučių autorius vis ieško kažko negatyvaus, tačiau negi nuolat pozityviai rašyti apie tai, kokia nuostabi jūra, smėlėti jos paplūdimiai, kai aplinkui nieko įdomaus nevyksta… Kodėl gi profilaktiškai nepasikabinėjus prie šio bei to?.. Galbūt sakysite: o kam išvis aprašinėti kiekvieną menkniekį? O jeigu man tai patinka, o jeigu mano asmeninis šūkis yra „Jeigu jau ėmiau rašyti, vadinasi, poilsis prasidėjo!“?
Dienos šviesoje apžvelkime vietovę, kurioje praleisime keletą savaičių. Video – „Play“ spausti 2 kartus:
Galima pasipliuškenti vėl ir vėl:
O dabar brangiesiems kinams galiu šį bei tą pasiūlyti. Manau, kad tai jų pajamas padidintų dar ne vienu milijardu pinigų! Ši mintis kilo stebint vieną žmogų ant jūros kranto.
Ji dvi valandas pėdomis minkė smėlį, visą tą laiką žvilgsnį susmeigusi į telefoną, o iš ausų kyšojo kažin kokie laidai. Atsiprašau už galimą privatumo pažeidimą, bet juk ne mes šmėkčiojome jos akiratyje, o ji mūsų. Tiesa, kartą per 15 minučių neatitraukdama žvilgsnio nuo išmaniojo ekrano ši būtybė visgi sugebėdavo delnu apsitaškyti kūną, kad neperdegtų.
Achtung, kinai! Kodėl gi jums neišradus kokio nors korseto, prie kurio būtų galima pritvirtinti lazdelę, o ant jos – neperšlampamą išmanųjį prietaisą?! Paklausą garantuoju. Tuomet užuot mindžikavę ant kranto žmonės lįstų vandenin su visais savo numylėtais prietaisais, idant galėtų neprarasti nė sekundės brangaus tapšnojimo laiko. Maudaisi ramiai sau ir pirštuku slankioji neįkainojamą sielos maistą – nuolat besikeičiančius paveiksliukus.
Dėl vieno dalyko galiu būti ramus – šito šie žmonės niekada neperskaitys, nes jie jau seniai nebemoka skaityti, net jei parašyčiau jiems suprantama kalba. Yra toks rusiškas veiksmažodis, niekaip neišverčiamas į lietuvių kalbą: razučytsia (kaip ir vozliubyt). Jų maistas – šokinėjantys paveikslėliai ir trumpa vaizdo medžiaga.
Šiuo tekstu užpatentuoju naują verslo idėją, brangieji kinai, o vėliau atsiųsiu savo banko sąskaitos numerį, nes norėsiu mažo procentėlio už korsetų idėją. Tai man leis visus metus gyventi šiltuose kraštuose ir atsidėti kūrybai, ko dabar itin trūksta darganotuose mūsų kraštuose. Ir šiaip mūsų kraštai labai pavydūs ir arogantiški (ypač „menininkai“). Aš jus dar paerzinsiu! Net jei ir neleisite. Tik neišsigąskite, esu tikrai ne Užkalnis. Ilsiuosi šioje kalno pusėje.
Vakarop visus poilsiautojus nusprendė paerzinti virš Bulgarijos susitelkę debesys, kokių dar niekados neteko regėti.
Begalinė juodai mėlyna tirštuma pakibo virš Juodosios jūros. Paveikslą dar labiau paįvairino ties horizonto linija įsižiebiantys žaibai. Video – „Play“ spausti 2 kartus:
Tenai pila kaip iš statinės. Tirštas it juodas alus balkaniškas lietus. Pakrantės gelbėtojai staiga ėmė pūsti į švilpukus ir beveik visus poilsiautojus išprašė iš vandens.
Mes dar vaikystėje išmokome skaityti dangų, todėl numačiau, kad Elenitės lietus nekabins. Prognozė pasitvirtino. Visa smaguma praplaukė pro šalį ir pasislėpė už kalnų sienos. Iškapsėjo vos vienas kitas lašelis. Katino ašaros, suvilgančios sielas prieš saldų balkanišką miegą.

N.L.

BUS DAUGIAU, nes Lagaminas be dugno.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą