2018
m. liepos 19 d., ketvirtadienis
Pajūrio prekeiviai čia
parduoda didelius riestainius (būločkas), užvertus ant šaudyklės pavidalo
pagalių. Vaikai susikaupę stato smėlio pilis, miestus ir visa tai pavadina
Kriauklandija.
Kai Kriauklandijos
architektai praalksta, iš tų pačių prekeivių nuperkame kukurūzų burbuolę.
Po pietų pasileidžiame
į pačių susiorganizuotą kelionę laukiniu paplūdimiu. Nusprendėme nukeliauti iki
iškyšulio, kuris tolumoje matomas pro mūsų balkoną.
Iš pradžių prapėdiname
jaukias Elenitės pajūrio oazes. Čionai daug žalumos ir laipsniškai ant uolų
įrengtų namukų, tarp kurių nutiesti siauri šaligatviai, gatvelės.
Kuo tolyn, tuo
paplūdimyje mažiau žmonių, kol galiausiai visai viskas išlaukėja, krūmuose ir
žolėse svirpia cikados.
Kiekvienas akmuo savo
vietoje, kiekvienas turi savo istoriją ir atmintį.
Kaip ir paukščiai.
Ant nosių užkrenta
vienas kitas lietaus lašas, o paskui… ilgos ilgos maudynės jūroje, kuri čionai
labai ilgai netampa gili.
Rytoj į Nesebarą!
Šiek tiek vaizdo medžiagos (ant „Play“ sapusti 2 kartus):
N.L.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą