2018
m. liepos 18 d., trečiadienis
Elenitėje pakilo vėjas.
Ypač tai supranti, jei bandai žaisti badmintoną. Išmušti „bobutę“ keturis ar
penkis kartus – mission impossible. Taip
ir nepadarę to su Judita nusprendėme, kad į šį reikalą reikėtų pažvelgti
teatrališkai, todėl metėme „bobutę“ į šoną ir ėmėme vaizduoti, kad atmušame
tariamą, nematomą „bobutę“. Iš šalies žvelgiant, tai atrodė ganėtinai komiškai
ir aplinkiniams sukėlė nemažai juoko. Tariamas žaidimas, iliuzija. Gyvenimas
kažkuo panašus į badmintoną.
Kažkur Elenitėje
pastebėtas ir šių eilučių autorius… Kuo ne debilas?
Apskritai ši vietovė
labai kontrastinga. Mūsų apartamentų langai žvelgia į jūrą – šioje pusėje
viskas ganėtinai ramu, o štai kitoje pastato pusėje verda šūdinas palanginis
marmalas – ten ir pasibjaurėtina muzika stūgaujantys atrakcionai, ir kinišku
šlamštu užverstos gatvių lentynos, ir tarp viso to šmirinėjantys dykinėjimo
dvasios apsėsti poilsiautojai. Į daugumą iš jų žiūrint sunku net patikėti, kad
savo noru žmogus galėtų taip apsirengti.
Visi lupa pinigus, kaip
kas išmano: vienas bulgaras šeria delnu poniui per snukį, kad tas greičiau
pajudėtų ir iš vieno gatvės galo į kitą pajodintų ant kupros užkrautą vaiką.
Mažasis žirgelis vos
velka kojas, tačiau bulgarui nusišvilpt – jam reikia levų. Būtų gerai bent
kartais juos sukeisti vietomis.
Palei pagrindinius
gatvės vartus išstatyti akvariumai, į kuriuos prileista mailiaus, o už pinigėlį
gali į juos merkti kojas ir mėgautis „Fish SPA“ malonumais – žuvelės snukučiais
baksnoja blauzdas, pėdas. Vanduo ganėtinai šiltas. Žmogus kaip įmanydamas
priverčia gamtą jam atidirbti!
Per pietus prisėdame
„White bar“ kavinėje, kurioje pridėtinę vertę kuria skambanti puiki muzika
(džiazas ir pan.).
Tiesa, vakare į šią kavinę ateina bulgaras muzikantas, kuris pasijungia
savo joniką ir ima barškinti a la 80-ųjų hitus, kartkartėmis
pabliaudamas kažką bulgariškai. Vieną kartą vos nepakratė kojų – ėmė keletą
minučių springti ir kosėti į mikrofoną. Nepaisant to, kažin kodėl aparatūros
neatjungė.
Viskas būtų gal ir nieko, tik štai bėda ta, kad iš kitos pusės į kavinę braunasi
košmariški atrakcionų garsai, o kai tai susilieja su bulgaro muzikanto
dainomis, galvas ima spausti klaiki kakofonija.
Maistas padorus ir valgomas, išskyrus picas (jų niekada nelaikiau maistu),
bokalas alaus kaštuoja 1,20-1,40 euro. Už 15 eurų gali papietauti du
suaugusieji ir du vaikai. Mėgstama padauginti Balkanų regionui būdingų
prieskonių. Ragavome midijų, kurios nebuvo tokios gardžios, kokiomis pernai mus
netoli Siklių gatvės įsikūrusiame restorane vaišino vienas bičiulis indas. Kol
kas tiek kulinarijos. Vėliau gal reikės išbandyti kažko nacionalinio,
bulgariško. Sklando kalbos, kad jų maistas puikus.
„ALDO“ parduotuvėje dauguma pagrindinių produktų (duona, jogurtai, mėsos
gaminiai ir kt.) ganėtinai klaikūs, kainos panašios kaip ir Lietuvoje, kai kas
brangiau, kai kas pigiau, gan brangios alyvuogės, tačiau stebina įvairiausių
padažų, tomatų, lečų bei sūrių pasirinkimas. Daržoves ir vaisius reikia pirkti
kitur, nes jei pirksite iš prekybcentrio, patirsite jų baisumą. Alaus kaina
parduotuvėje beveik tokia pati, kaip ir bare.
Bulgarai kažkaip turi suktis, nes degalai čia kainuoja tiek pat, kiek ir
Lietuvoje, o minimalus atlyginimas tesiekia vos apie 250 eurų (taip teigė
pirmąją dieną sutiktas jaunasis gidas). Kainos ne kurortuose, neabejotinai, yra
gerokai mažesnės.
Vaikai į viską žvelgia kur kas paprasčiau. Taip ir reikia. Šokame į
atrakcionus. Video – „Play“ spausti 2 kartus:
Kadangi Dorotėja pastaruoju metu itin domisi gimnastika, – savarankiškai išmoko
padaryti virvutę, špagatą, tiltelį, atsilošiant iš stovimos pozicijos, – tai ją
pakabinome ant virvių, kažkur netoli sparčiai temstančios Elenitės žibintų. Video – „Play“ spausti 2 kartus:
Šuolių kuratorius, skirtingai nei jo kolegos greta, pluša iš širdies, todėl
prie jo lūkuriuoja nusidriekusi eilutė. Kartais jis jau atrodo pavargęs,
permirkęs prakaitu, o kartais staiga atkunta – ima ploti katučių į skambančios
baisios muzikos ritmą, šokti. Betgi paaiškinkite man, neišprusėliui, kas turi
nutikti žmogui, kad jis kaip muzikinį foną paleistų „Vosemnadcat mnė užė...“??!
Turbūt turi nutikti
Bulgarijos kurortas, prisotintas rusų turistų. Gerai, kad visa tai vyksta
kitoje viešbučio pusėje ir pas mus viso to visai nesigirdi. Užuojauta tiems,
kurių langai ir balkonai žvelgia į atrakcionų parko pusę. Nenustebčiau, jeigu
jiems visa tai patinka. Kiekvienam savo.
Dieną užbaigiame
maudynėmis tamsioje Juodojoje jūroje, kuri greičiausiai yra Nakties sesuo ar
bent jau pusseserė.
N.L.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą