2025 m. birželio 29 d., sekmadienis
Ryte žalmargis katinas Lomžekas kažkur prašapo. Nors jam turėjau paruošęs keletą mėsgalių, taip ir neatsirado iki mums išvykstant iš vaiduoklių vilos. Vaiduoklių vila turi daug vidinių akių, nes vos tik tu pasisuki į šoną ant meksikietiškų serialų laiptų, vaizdo kameros sukasi ta pačia linkme. Jautiesi taip, tarsi tave nuolat stebėtų Dievas. Niekur nepasislėpsi.
2025 m. birželio 28 d., šeštadienis
Vakar, penktadienį, už nugarų palikę lietumi jau antrą mėnesį iš eilės ašarojančią Lietuvą, po daugiau nei pusmetį trukusių milžiniškų išbandymų šeimoje – po ilgų Juditos mėnesių ligoninėse, jai taikytų elektrošokų, kai sunku buvo patikėti, kad kada nors dar keliausime, nors vis tiek po truputį nuo rudens taupiau šiai kelionei – pagaliau patraukėme Vokietijos link. Po galais, mes to nusipelnėme!
Visada Rygą tai pravažiuodavome pakraščiais, tai kirsdavome kiaurai, tai apsilankydavome šen bei ten, o šį kartą traukiniu atvykę iš Jūrmalos pakraščio po pačią Latvijos sostinę, po jos senemiestį, pasivaikštinėjome gerą pusdienį. Čia fotoreportažas:
2024 m. birželio 29 d., šeštadienis
Kadangi prieš kelias dienas Salų miestelio bibliotekininkė Rasa buvo išvykusi į kursus Rokiškyje – apie ką bylojo ant bibliotekos durų priklijuotas raštelis – nusprendėme pas ją užsukti šeštadienį ir padovanoti žadėtas „Vaisių ir daržovių pasakas“. Besišnekučiuojant ji užsiminė, kad gretimame Kamajų miestelyje šiandien visą dieną vyks bendruomenės šventė, jog tenai yra itin vertas dėmesio modernus poeto ir kunigo Antano Strazdo muziejus.
2024 m. birželio 28 d., penktadienis
Jei riebus Salų apylinkių pievų kiškis turi dvi stačias ausis, tai ir aš tokias turėjau. Kol nepanardžiau Dviragio ežere itin karštą dieną, kai termometrų stulpeliai perkopė 30 laipsnių. Ežero paviršiuje – tikra arbata, o štai nunėręs į dugną ir pilvu prisiglaudęs prie jo, gali pajausti tikrą gaivą.
2024 m. birželio 26 d., trečiadienis
Kai vakar troboje pusryčiavome, ilgo stalo gale atsipalaidavusi ir išsivertusi kaip katė mus stebėjo Bruknė, amerikietiškųjų kalnelių Salų apylinkėse sumanytoja ir „Katės detektyvo“ režisierė bei pagrindinė aktorė.
2024 m. birželio 24 d., pirmadienis, Joninės
Prologas
Joninių išvakarėse, po Baltijos taurės varžybų Klaipėdoje, kuriose dalyvavo mūsų karatistai vaikai (septyniolikos Elijas ir trylikos Dorotėja) atvykome į Salų miestelį, esantį Rokiškio rajone. Salų miestelio dvare kažkada vaidinome „Nieko sau“ teatro spektaklį „Afrika“. Tada Judita po pasirodymo su visais personažo rūbais išbėgusi iš dvaro salės nuo liepto šoko į Dviragio ežerą. Jei rasiu tinkamą krantą, bandysiu čionai pažvejoti.
Paskutinę dieną Venecijoje nusprendėme praleisti labai kultūringai, tad iš pat ryto patraukėme į tą jos dalį, kurioje dar nešmirinėjome. Svarbiausia nesusipainioti tarp šitų keturkojų, nes tada parvirsi ant grindinio, ir baigsis visa kultūra. Kiek čia jų?
2023 m. kovo 29 d., trečiadienis
Netoli mūsų laikinųjų namų Venecijoje radome pilstomo vyno krautuvėlę. Vyno pilstytoja pasitaikė itin šneki, o man išpuolė puiki proga palaužyti liežuvį italų kalba, pasipraktikuoti, nes kam gi prieš kelionę paranojiškai kelis mėnesius kasdien mokiausi šios kalbos?..
2023 m. kovo 28 d., antradienis
Kai pabundi ryte, galima plačiai atsiverti langines. Nors gyvename prie pat kanalo, triukšmas toks, lyg būtume įsikūrę prie intensyvios gatvės: kanalu zuja darbininkų, kurjerių ir kitoks vandens transportas. Savotiška.
2023 m. kovo 27 d., pirmadienis
Po septynerių metų sugrįžtame į Italiją.
Šį kartą lankysimės kuo pukiausiai visam pasauliui žinomoje Venecijoje. Dabar
keliaujame su jau gerokai paaugusiais vaikais: dukrai Dorotėjai dvylika metų, o
sūnui Elijui – šešiolika.
Vieną žmogų girdėjau sakant, kad jam taip ir nepavyksta dorai pamatyti pasaulio, nes, kad ir kur beplanuotų nuvykti, nuolat atsiduria… Italijoje. Visi keliai veda į Italiją.
